Aštuonių imperatorių šventė. Antra savaitė laive.

Vieną vakarą kapitonas mus nusprendė pakultūrinti ir išvežė į krantą, į aštuonių imperatorių šventę Kuah mieste. Tai kasmetinės kinų apeigos ir savo šventės jie neafišuoja, tad stebėtojų, o ypač turistų, buvo vos vienas kitas, daugiausiai jachtų savininkai, susižinoję vieni iš kitų.

Iš šventyklos eisena patraukė link vandens. Du veikėjai ėjo pakišti po dideliais lempų gaubtais, iš po kurių kamuoliais virto smilkalų dūmai. Dar transo apimti keistu pristatomuoju žingsneliu judėjo aštuoni imperatoriai, kurie dalino žiūrovams dovanas. Šalia tų "imperatorių" ėjo po kelis žmones, kurie stebėjo jų būklę ir nukreipdavo juos tiesiai, nes tie imperatoriai tikrai  atrodė apsvaigę . Eisenoje svarbus buvo laivas. Į vieną laivą - tikrą - prie vandens susėdo tie, iš po gaubtų, ir išplaukė į tamsą, o kitą laivą - sumeistrautą specialiai šiai eisenai - finale sudegino. Eisenoje buvo ir kitų įdomių akcentų - šokantis drakonas, vėliavos, nešamos ant kaktos, gražuolės mergaitės, orkestras, o eisenos pabaigoje ėjo baltai apsirengę smilkalais nešini parapijiečiai. Eisena kartas nuo karto sustodavo ir laimindavo žmones, padengusius stalus prie savo namų ar parduotuvių.

Eisenai artinantis prie mečetės nutilo būgnai ir visa kolona pražingsniavo tyliai ir nešventiškai. Tik nutolus kelis šimtus metrų vėl imta kelti įprastą triukšmą. Vienas kinas mums paaiškino, kad taip yra todėl, kad jie gerbia kitas religijas. Nežinau, ar tai pagarba, ar politika, bet musulmonai per garsiakalbius transliuoja savo maldas tada, kai dauguma neišpažįstančiųjų valstybinės religijos miega.