Į laivų statyklą. Trečia savaitė.

Tai buvo bene pagrindinė priežastis, kodėl mes atsidūrėme laive. Medinį laivą gerai būtų kartą metuose iškelti į krantą ir nudažyti ir tai yra didelis darbas. Naga Pelangi II  nebuvo krante jau kelerius metus ir per tą laiką laivą pamėgo teridai - moliuskai, gyvenantys sūriame vandenyje ir graužiantys medieną.

Kapitonas ilgai nagrinėjo potvynių ir atoslūgių lenteles ir plaukimui į laivų statyklą tiko vos kelios dienos per mėnesį, nes laivo grimzda didelė, o upė, ant kurios ir yra ta statykla - sekli. Kepas jau buvo plaukęs ta upe su draugo jachta ir sėdo ant seklumos du kartus, tad nieko keisto, kad kai vesti reikėjo savą laivą Kristupas jaudinosi. Į upę įplaukėm kai vanduo vis dar kilo, bet nebuvo pasiekęs aukščiausio taško. Nes jeigu sėstume ant seklumos, būtų dar viltis su kylančiu vandeniu išsikapstyti. Nereikia nė sakyti, kiek kartų buvo paminėtas laivų statyklos savininkas, kuris visai nesistengia aiškiai pažymėti farvaterio, kas metai atnaujinti jūrlapio ar kaip kitaip palengvinti mūsų kapitono kančias :) Ant seklumos užplaukėm tik kartą, bet nestipriai, sugadinom tik vieną tinklą, kurių priraizgytos visos upės žiotys, ir sėkmingai pasiekėm laivų statyklą. Laivo iškėlimą į sausumą atidėjom kitai dienai, nes kepas juokavo, kad streso vienai dienai ir taip pakaks, dar kojas anksčiau laiko pakratys :)

Abis skalbiasi savo kuklų grderobą. Gal ten, Tailando laivų statykloje, bus merginų :)

Laive turėjom savo asmeninį tualetą...

...bei dvigulę lovą. Jachtoje tiek asmeninės erdvės - didžiulė prabanga.

Įplaukimas į "Skylę sienoje". Taip vadinasi ši vieta, apsupta stačių uolų.

Prisiinkaravome upėje netoli laivų statyklos.