Žydras vandenėlis, palmės ir spalvingi laivai kaip vorai

Čia Lombokas priartėjo prie tropikų salos įvaizdžio.



Valgomosios salakpalmės vaisius - žievė kaip gyvatės oda, skonis, kaip skonis, tarsi obuolį valgytum.















Tomas svarsto plaukti (laiveliu) ar neplaukti į giles - tris mažas turistines saleles Lomboko šiaurrės vakaruose.









Nespalvotas Lombokas

Lombokas - sala į rytus nuo Balio. Jei Balis buvo egzotiškai estetiškas, tai tolstant nuo jo daugėjo egzotikos ir mažėjo estetikos.

Piko valandos didžiausiame Lomboko mieste. Ką tik šia gatve pramynė nuogutėlis pyplys ant savo dviratuko!

Po pintinėmis - koviniai gaidžiai.

Arklių traukiami vežimaičiai - kasdienybė.





Laimingas dviratistas ką tik užsistūmęs daugiau nei 40 kg krovinį į statų kalniuką (nors iš nuotrukos neįtartum, kad statu)




Momentas, kai reikia susikaupti :)

Kapinaičių raityti medžiai.









Festivalis, paskendęs laivas ir daug ryžių

Sunku pasakyti, ar tai mes pataikėme kokiu šventišku metu, ar Balyje religinės eisenos ir festivaliai - kasdienis reikalas, tačiau nuolat kelius tvindė žmonės ir jų šventos didelės bei mažos naštos. Pažiūrėti - spalvingas ir triukšmingas reginys. Dar  panardėm šalia  seniai nuskendusio ir viso koralais apaugusio laiviūksčio. Žodžiu, pramogaujam kaip tikrutėliai turistai. Tik truputėlį erzina galybės tokių pačių ir dar tikresnių :)











"Jūs įvažiuojate į Tulamben turistinę zoną"- bent jau mums tai skamba grėsmingai. Atrodo, ratu aplenktum, jei būtų kitas kelias :)

Dar vieno viešbutėlio durys.

Sunkioji artilerija nuskendusio laivo apžiūrai pasiruošusi :)

Tomas, plikas kaip indėnų vadas, tik šikną prisidengęs, iš viršaus apžiūrėjo laivą ir kelias dešimtis dugnu beslankiojančių narų.  Jautiesi kaip laukinis su ietim šalia apsišarvavusių riterių.