Kunzum La - Rohtang La - Manali

Kas nelabai įdėmiai nagrinėjo nuotraukas, primenam, kad tam neįmantriam ženkle,  prie kurio didžių keliautojų poza mes nusipyškinę ankstesniame įraše, užrašyta net ne pėdos, o metrai virš jūros lygio.  Dabar teoriškai kelias turėtų eiti tik žemyn, cha, teorija sausa šaka (gaila, ne pats sugalvojau:). Kelias vingiavo kaip jam patiko, tai žemyn, tai aukštyn, tai upelio vaga, tai per didžiulius akmenis, tai dar į vieną perėją užsuko. Užtai buvo gražu.






Čia mes...

...ir vėl mes.



Kad tik kojytės nesušlaptų...











Žemyn nuo Rohtang La link Manali.

Čia ne kokia nuošliauža, čia indai kelią platina ties Rohtang La perėja. Daro viską, ką gali, anot užrašo.


Per vieną dieną - keli metų laikai: sniegas viršūnėse, žydinčios pienės žemėliau ir krintantys lapai pasileidus dar žemiau.


Kaza - Kunzum La perėja

Čia kaip Kalėdos. Būti, važiuoti, dairytis, prabusti tokioje aplinkoje - dovana.

Tolumoje Ki vienuolynas.


Ki vienuolynas





Tam, kad kirstum upės intaką, dažnai tenka sukart kelis kilometrus pirmyn (kaip taisyklė aukštyn) iki tilto ir atgal.








Tokių upelių per dieną rasdavom ne vieną. Kuo aukščiau kilom, tuo gaivesni upeliai darėsi :)


 

Aukščiausia, kiek teko užvažiuoti dviračiais. Kunzum La perėja 4551 m.

Tabo - Kaza: Spiti slėnis

Gražu buvo, tai pripyškinom ir įdėjom :)
















Kelio darbininkės. Kelias ištisai suknistas, o tam žmonių daug reikia. Toks jausmas, kad šitai destrukcijai kaimai pajungti, o ten, kur žmonių pritrūksta, kuriasi palapinių kaimeliai.





Toks tykus kaimutis vidurdienį. Šitame net ryžių negavome, teko traukti atsargas iš dviračių krepšių :)