Vakariniai Gatai: zemyn link vandenyno





























Biciu korys. Tuscias.


Kauciukas, bananu cipsai ir Tomas












Anakardziai

Tikriausiai kakava


Bulkuciu medis



Vakariniai Gatai: aukstyn i kalnus

Dingo kelias: “the road is blocked”, visi kaip susitare kartojo, manėm, gal užgriuvęs serpantinas, gal užgriuvęs tunelis, nes minėjo, kad su džipu arba pėsčiomis įmanoma, o pasirodo, ten kelio nera ir nebuvo, tėra tik ekskavatoriaus kiek prakastas kalnas su lietaus išplautais akmenimis.Kita opcija buvo važiuoti per rezervatą, bet gal ir gerai, kad nepaklausėm vieno automobilio nuomonės, nes kitoje pusėje buvo didelė industrija ir geriausiu atveju būtų tekę susimokėti, o gal ir grįžti atgal iš pusiaukelės. Iš keturiolikos kilometrų važiavome kokį vieną, kitus teko stumtis, dažnai po vieną dviratį dviese. Kaime be kelio nėra ir elektros. Bet žmonės tokiose vietose geresni, davė žirnių, žemės riešutų.
***
Per televizorių matėm baimės faktorių, kur reikėjo suvalgyti kiaulės ausį, šnipą, liežuvį, inkstus ir kepenis. Kaip žmonės žiaugčiojo ir bjaurėjosi. “ Kad tik ne liežuvis, kad tik ne liežuvis”, kaip mantrą kalbėjo viena mergina. Eilinį kartą įsitikinom, kad smegenys pats pagrindinis žmogaus variklis. Būtų jie žinoję, kad lietuviai kiaulės lliežuvį per Kalėdas valgo... Et, ką čia besvaigsi...
***
Pakelėje sėdėjo moteriškė ir garsiai skandavo kokią tai mantrą.
***
Tos užtvankos tai tikras pasityčiojimas iš dviratininkų. Vietoj to, kad kelias eitų patogiai palei upę, pastačius užtvanką, jis ima chaotiškai vingiuoti tai stačiai aukšyn, tai žemyn kaip nuo pečiaus, tai vėl aukštyn...
***
Indijos knygoje – gide perskaitėme, kad 30-70(!!!) procentų keliautojų suserga virškinimo trakto ligomis per pirmas dvi savaites. Kažin kas atsitinka likusiems 70-30 procentų: gryžta atgal į gimtinę ar pratrysta trčią savaitę?
***
Gėdingus dalykus tokius kaip pieną, romą ar įklotus ypač rūpestingai supakuoja į laikraštį prieš įdėdami į maišelį.
***
Šiukšlių nėra daug, tik bendrose erdvėse. Tai rodo, kad nėra valdžios pastangų palaikyti švarą. Kai kurie miestai labai švariai gyven, yra šiukašledėžės, yra šūkiai “Venkime plastiko” ir vietoj plastikinio maišelio gauni iš laikraščio suklijuotą paketą. Bet apskritai galėtų ir mažiau viską pakuoti: dvi bandeles supakuoja į celofaną, tada į popierių, o tada dar viską sudeda į plastikinį maišelį.
***
Ant produktų etiketės užrašyta: “Laikyti vėsioje, higieniškoje ir sausoje vietoje” arba “Pienas ilgiau išliks šviežias, jei laikysite vėsioje vietoje”. Ir visur yra žalias taškas.
***
Sutikom šveicarą važiuojantį motociklu iš Europos per Iraną ir Pakistaną. Anot jo, jei Indijos vizą būtų daręsis namie, butų gavęs trim mėnesiam, o užsienyje gavo šešiem mėnesiam. Mums Šri lankoje sakė priešingai: namie(=Lenkijoje) galėjom gauti šešiem mėnesiam, o čia tik trim. Ir kodėl tie vizų reikalai tokie painūs?