Andamanų jūra. Šešta savaitė.

Tradiciniame tokio dydžio laive anais laikais plaukdavo vienuolika jūreivių.

Jeigu būtų vėjas ir nebūtų motoro, sklandžiai atlikti manevrus šiame laive reikėtų šešių patyrusių jūreivių. Mes prisimenam, kaip laivų statykloje Kristupas savo kolegoms kapitonams porino, kad jeigu būtų kam stovėti prie vairo, jis ir vienas susidorotų. Teoriškai ir esant idealioms oro sąlygoms. Dabar gi mes turime idealias oro sąlygas, tai yra vėjo beveik visai nesijaučia, esame keturiese, bet trys iš jų visai nepatyrę.

Na, kažkaip nelabai ergonomiškai tie malajai anais laikais savo laivus apiburindavo. Reikia atrišti, patempti, išpainioti, pririšti, bet taip, matyt, visuose laivuose reikia daryti. Bet be viso to, keičiant halsą, reikia virves dar ir per burės lenktumą bei atkištus "dantis" permesti, o tam realiose lauko sąlygose turi tik vieną progą. O dažniausiai gi plaukiama bent jau dvi bures iškėlus, vadinasi, du žmonės sinchroniškai turi virves per dvi bures permesti. Bet tikrai smagu buvo su tokiomis burėmis pažaisti, ypač kai nereikia prakaituoti. Sunkiausius darbus, tokius kaip burių pakėlimą, atlieka motoras. O manevruojant su varikliu, turi kiek tik reikia laiko ir galimybių susidoroti su burėmis, nes vis tik dažnai iš pirmo karto ir nepavykdavo.

Mes su Tomu rimtai nusprendėme, kad kai turėsim savo laivą, tai tokių dantytų nesąmonių jame nebus.