Mieli žmonės ir jų dailūs tvarkingi namukai Sulawesio saloje.


Turim planą A ir planą B. Vienu atveju per dešimt dienų apvažiuoti nemažą ratuką per įdomų regioną, garsų savo laidojimo tradicijomis ir savita architektūra. Kelias per kalnus ir tektų minti primygus, panašu, net be laisvadienio. Antru atveju apvažiuoti nedidelį ratuką ir turėti daug laisvadienių neturistiniame mieste. Ir visa tai todėl, kad laivai tarp Sulawesio salos ir Borneo salos plaukioja neritmingai kas kokios dvi savaitės. O nukelti laivo vėlesniam laikui negalime, nes baigiasi mūsų Indonezijos viza. Kaip mes nemėgstame derintis prie viešojo transporto! Tai buvo vienas iš keleto argumentų nevažiuoti į Filipinus – tie lėktuvai,  laivai ir vizos mūsų visai nežavi. Filipinus paliksim tiems laikams kai jachta plaukiosim ;)

Žmonės mieli iki negalėjimo! Tris naktis prašėme leidimo statytis palapinę šalia žmonių, nes viešbučių pakelėje nėra, o tuščios žemės irgi. Statydavome palapinę su kokių penkiolikos dvidešimties žmonių palaikymu. Ryte dar išlįsti nespėjam, dar tik užtrauktuką klebinam, o lauke choras jau “Good morning misteeeeeer!” šaukia. O tada stebi, kaip mes valgom papają ir visam kaimui, tiems, kurie tiesiogiai nestebi, perduoda, kad užsieniečiai papają valgo. O tada dar dvi papajas prie kojų paguldo ir dar didįjį greipfrutą prideda.

Mes kaip zoologijos sode, į kurį šimtą pradinukų atvežė. Visi laimingi, džiūgauja, spiegia, juokiasi, pirštais rodo, o mes kaip tie, aptvertieji, kurie niekur dingti negali .

Supratome savo galimybių ribas ir nusprendėme pasislėpti nuo to mielumo viešbutėlyje, tai yra vykdom  planą B.

Nemėgstame mes savo sausainiasi su niekuo dalintis...















Čia mus vaišino sausainiais, bet, deja, neturėjo tinkamos padangos.

Kakavmedžio vaisiai.


Kiekvieną minutę mus stebėjo :)

Palaikymo komanda vakare...

... ir ryte. Savą papają Tomas kemša, o dovanotos prie kojų guli :)




Ne vienas namas turėjo tokius "langus". Jei nori, visus matai, o tavęs niekas nemato.

Kitą padangą, kad ir siauresnę nei mums reikėtų, pirkome pirmoje pasitaikiusioje vietoje už 150 kilometrų.

Kolega dviratistas :)


 

4 komentarai:

Kristina rašė...

Labai tvarkinga miela sala pasirodė. Ir namukai tokie gražūs ir mieli. Ir žmonės gražūs. Tik iš Tomo veido nuotraukoje supranti, kad tie šūksniai misterrr "šiek tiek" trikdo ..... :)

Anonimiškas rašė...

Labai puikus tekstas -ir informatyvus, ir šmaikštus. Ir nuotraukos puikios- kaip visada.Iš vaizdelių tikrai aiškiai matyti, kad žmonės mieli iki negalėjimo...:)bet dėl tokios papajos sutikčiau pabūti zoosode-čia jau kaip pažiūrėsi... Nelengvas tas ''žvaigždžių'' gyvenimas:) Sėkmės jums.

Anonimiškas rašė...

Tik jūsų raudonieji krepšiai labai nublukę- ar ne laikas namo? Pasiilgome...

Ta-Ntalas rašė...

Grazu.

Rašyti komentarą