Ar dažnai jau taip nutinka, kad jus sveikintų
pro minareto garsiakalbius? “Hello mister!” – staugė baisiniu garsu garsiakalbis mums minant pro mečetę. O ar
dažnai tenka nuklysti ten, kur net googlas vietoj kelių ir miestų piešia tik
baltas amebas? Deja, čia tokia pati pasaulio bamba kaip ir visur kitur. Mynėme
per Sumbawą ir po Flores “be takų, be kelių” apsupti žmonių, sukrypusių, bet
tvarkingų namukų, mus lenkė motociklai ir perkrauti autobusai ir iš visur šaukė
“hello mister”.
O nuotraukos beveik visos darytos iš viešbutėlio terasos, nuo kurios rytais ir vakarais stebėdavom, kaip ramiai teka gyvenimas Labuan Bajo miestelyje Flores saloje Indonezijoje.
Kada nors ši krantinė bus pilna kioskų, pardavinėjančių keptą žuvį ir suvenyrus. |
Čia beveik kas dien eidavome vakarieniauti. Visos save gerbiančios kavinės puošia vitrinas būtėnt taip :) |
1 komentaras:
Mielai gražūs Flores namukai :)
Rašyti komentarą