Važinėjomės po apylinkes. Išvažiavome, atrodo
kelioms valandoms, o grįžome tik saulėlydžiui (turime puikų vaizdą į jūrą,
laivus, kalnus ir besileidžiančią saulę nuo viešbutėlio terasos, tad rūpi
nepraleisti tokio reginio). Apvažiavome kelis paplūdimius - tai vietos, kur
smėliukas, o ne uolos leidžiasi į jūrą. Nors aplinkinės salos išgirtos kaip
tobulos vietos paviršiniam nardymui su vamzdeliu, mes nuo kranto plaukiodami nieko
ypatingo nepamatėme. Todėl, matyt taip ilgai ir užtrukome, nes atkakliai mynėme
duobėtu keliuku, kol keliukas žemės pakraštyje pasibaigė. Ten, kur baigėsi
keliukas, prasidėjo ilgas ilgas lieptas. Ilgas todėl, kad įlankėlėse per
atoslūgį visai nelieka vandens ir reikia ilgo liepto, kad galėtų laiviukai
priplaukti. Va nuo to liepto jau buvo įdomiau pašniurkinti. Matėm gyvų tikrai
spalvingų ir įvairių koralų “darželių”, aplink juos zujo žuvytės ir didesnės
žuvys. Bet daug smagesnis šniurkas mūsų laukė Kanawa saloje, iš kurios
nuotraukos bus kitame įraše.
1 komentaras:
Na jeigu nuotraukose nebutu jusu, sakyciau, kad nubukinote nuotraukas is interneto .... Nerealus vaizdai!!!
Rašyti komentarą