Koralų ir žuvėkų rojus. Kanawa sala, Indonezija.

Čia aš išgirdau žydrynės šauksmą.

Plauki sau, giliai kvėpuoji per vamzdelį, po vandeniu visi garsai tarsi siaubo filme apie kankinimų kambarį rūsiukyje, apžiūrinėji po savimi spalvingus koralus, būrius žuvyčių, dugnas gan negiliai ir staiga... atsiveria bedugnė. Saulės šviesa praskysta ir išnyksta kažkur giliai giliai, blausiai apšviesdama tarsi dulkes visokią smulkmę, koralai staigiai neria gilyn ir praranda spalvas, išorinai garsai dingsta, skrandžiu pajauti kaip plaka širdis, o akys apčiuopia kitas akis – į tave spokso pusmetrinė žuvis... O paskui gilyn vilioja vėžlys...

Vandenyje pramirkome didžiąją dalį saulėto laiko Kanawa saloje. Sala mažutė, joje tik vienas viešbutis, ją apeiti galima per valandą, ir reklamuojasi ji kaip puiki vieta šniurkui. Kiek esam matę, čia mums patiko labiausiai. Į Kanawa salą galima atplaukti paplaukioti su vamzdeliu užsisakius turą tiesiai iš Labuan Bajo miestelio (į turą įeina sustojimas dar prie vienos salos), bet galima šioje saloje ir apsigyventi, tuomet jie nemokamai tave atsiplukdo. Kadangi mes labai praktiški, tai nusprendėme leisti jiems mus nuplukdyti nemokamai. Nakvynę saloje galima rinktis iš keturių variantų – bungalas, balė (pakyla su čiužiniu ir pakeliamomis sienomis), jų palapinė arba sava palapinė. O kadangi mes turime savą palapinę, tai kaip ir galvos skausmas, ką pasirinkti atpuola. Tiesa, pasistatyti savą palapinę kainuoja kiek daugiau nei viešbutėlis Labuan Bajo miestelyje. Na bet ką padarysi, į kainą įeina pusryčiai ir vanduo bendrame duše. O kaip jie teigia, gėlas vanduo prausimuisi gabenamas net iš kitos salos.

Tiek tos salos...

Pteoris - lion fish . Jos mūsų tykojo prie lieptelio galo :)

Su kojinėm :)

Balė pirmame plane, o mūsų palapinė antrame plane.

Nuo lieptelio...

Aš irgi kaip ta mergaitė ką tik į vandenį spoksojau ir ežius pyškinau...