Rytinė Malaizijos pakrantė: Terengganu - Cherating

Viskas, ką rašėm paskutiniame įraše tinka ir šiam. Važiuojame ramiai, pasėdime beveik ant kiekvieno suoliuko, kiekvienoje pastogėje randame ten reziduojančią katę ir ją nupyškiname (laimei, įdedam ne visas nuotraukas :). Oras geras, kartais saulė pasislėpusi po debesimis, važiuoti lengviau, bet ne taip vaizdu jums parodyti :) Žodžiu, gyvenimas geras. Labai geras.

Šiai katei suteikiame drąsiausios titulą. Ją pavaišinome bulkos kampu, kurį ji akimirksniu nugurkė. Pamačiusi tokį dosnumą, tuoj prie mūsų prisistatė ožka. Tai šis katinėlis stojo tarp mūsų ir ožkos ir šnypšdamas varė nagais ožkai į nosį. Ir ožka suprato, kas čia plėšrūnas, o kas tik žolėdis.

O va šitam stambiam musulmonui suteikiame... kaip čia gražiau pasakius... labiausiai fotografuotis linkusio mūsų sutikto malajo titulą.

Draugužiai irgi stipriai pretenduoja į kokį titulą, ar ne? :)

O keisčiausio padarėlio titulas atitenka akiniuotajam langūrui, kuris laidais skuto pavogęs kukurūzą.

Dar viena tobula vakvynė su tekančiu vandeniu lauko virtuvėje (joje mes pasistatėme palapinę), tualete ir duše. Čia lyg ir koks nemokamas kempingas, tik be mūsų daugiau žmonių nebuvo :)

Siaurutė tankiai apgyvendinta žemės juosta.

Malajai turi naftos.

 

Kolega dviratistas. Susikuklino, kai pasiūlėm riekę meliono, bet po kelių paraginimų paėmė ir nudūmė :)

Ryte atsibudę pamtėme, kad nakvojome visai šalia vėžlio šliūžės. Jei būtume žinoję, gal būtume jo visą naktį laukę išlendant  iš vandenyno :)

Vėžlio pėdos.

Yra Malaizijoje gyvybės :)

Mėgstame namukus su pavėsiu ir internetu :)

 

Ragasnapis profiliu :)

Ragasnapis stipriai apkirptas, kad geriau matytųsi :)

Nesureikšminame mes tų skaičių, bet kad jau pradėjome kas (beveik) tūkstantį  fotografuoti, tei negi mesi :)

Varano pėdos.

Pėdos ir medūza.