Geriau už Ko Phangan neradome

Supratę, kad Ko Lantoje nenorime praleisti visų savo atostogų, grįžome į Ko Phangan salą. Kažkodėl šį kartą kelias atgal pasirodė labai ilgas. Daug kartų mintyse įsivaizduodavau, kaip pagaliau atsisėdu pavėsyje prie namuko, atsipalaiduoju ir kuriam laikui tokioje pozoje sustingstu :) Bet iki tol reikėjo dar minti pedalus kaitinant kaitriai saulei. Bet kol važiuoji į priekį dar pusė velnio, sukeli šiokį tokį vėją, monotoniškas mynimas tarsi stumdo kraują po organizmą. Bet kai sustoji kad ir tamsiam pavėsyje, iš karto visas pasidarai šlaputėlis nuo prakaito, o jeigu tame pavėsyje neprapučia joks vėjelis, tai po kiek laiko pajunti, kad baigi nukaušti ir vėl išsistumi dviračius į saulę ir judi pirmyn.

Per šią kelionę tik tris kartus Šri Lankoje turėjome viltį sustoti ir apsigyventi jau žinomose vietose, bet nė karto nepavyko. Todėl didelių vilčių sugrįžti į tą patį namuką Ko Phangan saloje nedėjome. Privalumų apsistoti jau žinomoje vietoje yra, nes žinai, ar greitas internetas, ar patogi lova, ar bėga vanduo iš visų čiaupų, ar nebėga vanduo ant kojų, kai to daryti neturėtų ir panašiai. Bet kadangi šiuo metu kaip ir nesezonas, turistų mažoka, pasirinkimas ir kainos geros, tai labai ir nesijaudinom. Dar prieš kelionę skaitėme, kaip šeima atvažiavo į šią salą ir išsinuomavo namą. Skambėjo nerealiai. Bet kai atvyksti į vietą, tai pasirodo, kad tai pats populiariausias, patogiausias ir pigiausias būdas. Ir kai atvažiavom į senąją vietą, kuri mums patiko dėl vaizdingos terasos, patogaus nekalnuoto nuvažiavimo iki parduotuvės ir mielo namuko, ir dar kai pamatėm aplink vaikšinėjantį šeimininką (kurio dažniausiai nebūdavo, kaip ir daugelio kitų namų šeimininkų, o vietoj jų tik telefono numeriai, kuriais gali skambinti, jei nori apžiųrėti būstą) pasijutom taip, tarsi visi mėnesio darbai jau kaip ir nuveikti. Liko tik stebėti saulėlydžius nuo terasos, gamintis maistelio, karts nuo karto nuvažiuoti pašniurkelinti, skaityti knygas (dėdė atnešė aštuonias knygas mūsų atvažiavimo proga), internetintis ir ... viskas.

 

Kokosų vagis :)

 

Anakardis visame savo gražume.

Pasigyriau, kaip intensyviai mes gaminome maistą, o nupyškinau kiaušinienę! ;D

 

Vieną dieną pro mus plaukė puošnus burinis laivas, bet kadangi nebeturiu savo zuminio objektyvo, tai jums to laivo nematyt:)

Gegužės birželio mėnesiais paitaikydavo vėjuotų ir debesuotų, bet trumpalaikių momentų.