Dviračiais per Aziją: Malaizija yra žalia: Perlis regioninis parkas

Mes jau Malaizijoje!

Labai įdomi šalis. Labai spalvinga ir žalia, bent jau ten, kur mums teko važiuoti, ir žmonės kalba angliškai!

Pirmą naktį tik įvažiavus radome rekreacinį parką ar kažką panašaus. Palei upelį pristatyta pavėsinių, staliukų, yra tulikai (ir beveik dušai) ir kempinguoti galima nemokamai, ir visur šešėlis, ir gaiva nuo upelio, ir 150 beždžionių ir trys katės, o svarbiausia, dėl ko visos šitos gėrybės įrengtos - skersai kalno einantis urvas, kuriuo ir teka tas upelis, ir kuriuo galima kultūringai prasieiti, ir dar yra įrengtų takelių per uolas. O svarbiausia, svarbiausia, kad tarp Tailando ir Malaizijos buvo duty free zona, kur pirkome vyno, dar turėjome Mailaizijoje pagamintų, bet Tailande pirktų čipsų ir keptos vištos, tad pakiliai paminėjome įvažiavimą į musulmonišką šalį.

Antrąją dieną toliau gražiai važiavome palei karstus (stačias uolas), ryžių laukus, palmes ir pan., kol privažiavome didesnį miestą. Ten pakili nuotaika buvo kiek pagadinta. Kainos mums pasirodė neypač patrauklios: ryžių kg 4-6 Lt (perkant didelius kiekius didmiestyje, galima rasti daug pigiau), vištiena apie 10 Lt, duona (tai yra bulka) įprastai, apie 2,5 Lt, pienas 5-6 Lt/litrui. Žodžiu, viskas 20-200% brangiau nei Tailande. Pikčiausia, kad prekės identiškos, prieš išvažiuodami pirkom mažą pastos tūbelę už 14 Tailando batų, o Malaizijoje identiška pakuotė jau kainuoja 2,4 ringitų (kursas 10 prie 1, tad labai lengva palyginti :)) Tačiau vėliau radome kelis kaimo turgus, kur maistas ir kainos buvo labai artimos tailandietiškoms.

Viešbutėlių kainos irgi didesnės, bet išgyvenome brangioje Europoje bei Artimuosiuose Rytuose, išgyvensim ir pigioje Azijoje :)

Tailande buvom pripratę prie plačių kelių. Mes, tai yra motociklistai, turėjome atskirą juostą, kartais kiek siauresnę, nei įprastą, bet vistiek labai plačią. Čia, Malaizijoje jau teko važiuoti ir panašiais keliais, bet daug kelių žymiai siauresni, kur kelkraščio visai nėra arba jis toks lietuviškas, apie 30 cm. Tačiau mašinos siaurais keliais važinėja adekvačiai, tai yra net kartais paskui mus tempiasi, kol randa progą aplenkti. Įvažiavus, iškart atkreipėm dėmesį į mašinas, jos tokios gan lietuviškos, kai kurios gan ilgą gyvenimą regėję, ne taip kaip Tailande, kas anta - naujutėlė Toyota Hilux.

Dar tame pirmame mieste sėdėjome ant siuoliuko prieš supercentrą, pro kurio super fasadines atviras duris bliaukė kondicijonuotas vėsus oras, valgėme didžiulinę dėžę ledų, ant kurių buvo nupiešta šokolado krūva, kuria varvėjo šokoladas ir gulėjo vyšnios, o realai buvo visai apyprasčiai ledai. Tai va, stebėjome žmones, nes Jurga jaudinosi, ar tinkamai musulmoniškoje Malaizijoje pasipuošusi. Musulmonės dėvėjo žemiau kelių siekiančias tunikas, po kuriomis dar buvo iki žemės platūs sijonai, o ant galvos ryšėjo ilgas iki krūtinės nukarusias skaras. Drabužėliai spalvingi, ne tik juodi ir dažniau tarpusavyje derantys, nei nederantys. Vyrai atrodė normaliai, tik vienas kitas su kepuraite, įprastom kelnėm ir marškinaiais, ne taip kaip Tailando pietiniame pakraštyje, kur musulmonai švietė savo baltumu, baltomis tunikomis ir baltomis kelnėmis ir baltais viršugalviais. Kita grupė žmonių buvo kinai. Moterys, kur dailesnės, buvo su trumpais šortais ir trumpomis rankovėmis. Dar matėm akiviazdžiai indų porą, moteris su auskaru nosyje, bet vietoj sario džinsai, bet jie Malaizijoje jau, matyt, senai, nes nors ir jauni, bet tokie sveikai apvalūs, tokių Indijoje mes nematėme :) Taigi, išvada - mes pasipuošę tinkamai :)

Šiaip, žmonės, bent jau per šias pirmas dienas labai normalūs, pamojuoja, pypteli, žodžiu elgiasi sveikai įprastai. ir kaip minėjau, kalba angliškai, gal ne visi tobulai, bet pakenčiamai. Ir rašo lotyniškomis raidėmis, tai irgi privalumas :)