Kelias per Malaizijos džiungles

Taip jau gavosi, kad pramynę Tailandą rytine pakrante, į Malaiziją įvažiavome vakaruose, O jau Malaizijoje vėl grižome atgal link Ramiojo vandenyno. Žinojome, kad teks kirsti kalniukus, bet negalvojome, kad bus taip smagu. Įkalnės nebuvo labai stačios, kelkraščiai idealiai nušienauti, kad gamta nekristų ant galvų ir po kojomis, oras pasitaikė puikus.

Beveik pusantro šimto kilometrų atkarpa džiunglėmis apaugusių kalnų, visai be žmonių, tik per vidurį prie užtvenktos upės abiejuose krantuose matėme po didelius poilsio namus, apsitvėrusius elektrinėm tvorom ir pakeliui radome dar kelias kavines paprastiems mirtingiesiems. Nors čia džiunglėse turėtų veistis, o, panašu, kad ir veisiasi, galybė gyvūnų, kažko tikrai nematyto pamatyti neteko. Vieną naktį girdėjome kažką egzotiško, kitą naktį buvo atėjusi šernų banda patikrinti kavinės šiukšlių dėžių, prie kurios mes pasistatėm palapinę, per šakas nėrė keletas beždžionių, dar, žinoma, galybė paukščių, ir egzotiškos dramblių kako krūvos:).  Dar matėme šalia kelio tupintį Orang Asli - čiabuvį. Tamsaus gymio, riestanosis, garbanotas, basas, įsimovęs į šortus. Mums pravažiuojant pro šalį tik pakėlė pasisveikindamas ranką - santūrus ir tylus pasirodė. Jis taip patraukė mūsų dėmesį, kad beveik nepastebėjome kitoje kelio pusėje tupinčių poros vaikų ir poros suaugusiųjų. Panašu, kad laukė autobuso. Numynę ketetą kilometrų vienu kartu viens kito paklausėm, ką gi Orang Asli turėjo užsikišęs už ausies. Didžiausia tikimybė, kad už ausies buvo užkišta cigaretė, bet už ausies labai patogu užsikišti užnuodytas strėlytes. Mes taip per televizorių matėm :) Būtent šituose kraštuose gražuolis užsienietis buvo atvykęs į čiabuvių kaimą ir kartu su jais mažomis užnuodytomis strėlytėmis medžiojo beždžiones maistui :)

Atkarpa, nepaisant gan didelio mašinų srauto, buvo tikrai puiki.

Studijuoju žemėlapį, tarsi būtų kur paklysti. Kita sankryža tik gal už kokio šimto kilometrų :)

Nuo čia jau žemyn.

Čia mus ir užtiko šernų banda. Bet šernai lietuviams visai ne egzotika, tai miegoti netrugdė.

Kai tik sumanai nueiti "už krūmo", pasirodo, ten jau prieš tave buvo nuėjęs dramblys :)

Šitą žvėrį net pamiršau tekste paminėti.