Hanojus. Kelionės dviračiais pabaiga.

Visada žinojau, kad pabaigsiu sekti šią ilgą pasaką apie du drąsius keliautojus, išsiruošusius į pamatyti tai, ko nematė, pagyventi taip, kaip dar negyveno, sužinoti tai, apie ką knygos nerašo J. Visada žinojau, kad pabaigsiu, tai gal dėl to ir neskubėjau J.

Vietnamo sostinę Hanojų pasisekėme lengvai ir greitai – 18 valandų traukinio dundėjimo pro ryžių laukus ir mes vietoje. Dairantis pro langą ir matant kokią skrybėliuotą moteriškę minančią ramiu keliuku palei skaisčiai žalius laukus, mažučius namelius suimdavo melancholija – dar vis rūpėjo ir patiems tais mažais keliukais pravažiuoti. Bet kai bėgiai priartėdavo prie pagrindinės magistralės, jungiančios šiaurinę ir pietinę Vietnamo dalis, kuria spausdavo minios autobusų, sunkvežimių ir motociklų, pajusdavom palengvėjimą, kad teisingai nusprendėme išvengdami to chaoso. Jaučiam, kad per beveik trejus kelionės metus jau pakankamai įrodėme sau, kad galime viską.

Hanojuje iš karto pasijautė sostinės sindromas – visi skuba, visi sunerimę, kas žingsnį turi įrodinėti, kad esi stipresnis, gudresnis, „užkleimuoti“ tą erdvę, kurioje esi, nes kitaip nustums, sutryps, aprėks.

Apsigyvenome pačiame senamiestyje, siaurutėje gatvelėje. Kol Tomas apibėgo kelis viešbučius, Jurgą, saugančią du apkrautus dviračius piktai nužiūrėdami lenkė keli karučiai, suprask ir be tavęs čia ankšta. Gatvelė siaurutė – vieną dviratį atrėmėmė į vieną gatvės pusę, kitą į kitą ir pradėjome nukraustyti krepšius. Tuoj išlėkė kaimynė ir ėmė mus varyti nuo savo vartų. Teko kraustyti po vieną dviratį, o antrą laikyti viduryje kelio. O kol dar tuščius dviračius priparkavome – vis išlenda per sprindį į svetimą teritoriją nors tu ką. Kambariukas mažutėlis, bet turi balkoną. Išėjus, atrodo ranką paduoti kaimynui, gyvenančiam kitoje gatvės pusėje galėtum, bet kur tau...

O kur dar vietnamietiškos prekybos ypatumai, kai tau aiškina, kad tai kas užrašyta ant sienos, tai ne kaina, o patiekalas kainuoja brangiau, arba sumoki tiek, kiek ir kiti, bet vietoj penkių koldūnų, kuriuos šveičia kaimynas, tau įdeda tik keturis, arba kartą apžiūrinėjom bandeles ir prieina vietinis, bobulė ragina mus greičiau pirkti, mes praleidžiam vietinį, tai jis pasimaigęs ir saujoj suspaudęs duoda pinigą taip, kad mes nematytume, kiek jis moka. Ir taip kiekviename žingsnyje. O rytais ir vakarais senamiestyje tai dar ir pakovoti reikia, kad turėtum kur tą žingsnį žengti, nes fiziškai gatvėje vietos nėra – šaligatviai užimti įvairiais verslais, o keliu taigi motociklai, karučiai ir mašinos važiuoja. Žodžiu, sunkiai žmonės verčiasi. Matėm pasaulyje ir malonesnių vietų gyventi.


O kadangi Hanojuje sulaukėme kvietimo padirbėti Škotijoje, tai tikimės, kad Škotijos viržynai, kalnai ir vaizdas į Atlando vandenis bei salas mums patiks. Na, ką gi, vienos kelionės pabaiga, kitokios patirties pradžia. Pirmyn.






















Alaus gatvė.

Intensyvus raginimas sėsti prie būtent tam prekeiviui priklausančių stalelių.



Visiems čia ankštoka.




Vėlus vakaras, kai pagaliui pasidaro erdviau.



Paskutiniai pietūs Azijoje. Pamenu, kad ant servetėlės skaičiavome būsimą uždarbį Škotijoje :)

Paskutiniai kilometrai iki oro uosto. Tomas su dėžėmis užėmė gan daug vietos, bet nieko nestebino :)

7 komentarai:

Anonimiškas rašė...

ak, jau nebesitikejau, jog baigsite sia istorija... daugelis nesudelioja visu tasku, po kelioniu, bet neveltui vis ikisdavau nosi i dviraciaisperazija ir likau apdovanotas. as vis galvojau, kokios gali buti nuotaikos po tokios keliones. besekant jusu nuotraukas ir pasakojimus toks jausmas apeme, kad taip ir nenustosite minti pedalu, o ir nebus niekada pabaigos. noreciau padekoti uz tai kad dalinotes savo azijos kasdienybe. kogero jusu klajones ikvepe ne viena name. sekmes

Sonata rašė...

Net nesitiki kad trys metai praėjo, atrodo tik pradėjau skaityti. O pradėjau gal ne prieš tris metus, bet tikrai ne daugiau nei praėjus pusmečiui nuo kelionės pradžios. Žavi jūsų drąsa. Nerealu. Ačiū, kad dalinatės.

Anonimiškas rašė...

Sveiki. Ruošiuosi kelionei į Afriką ir svarstau ar reikalingas draudimas. Ar Jūs ėmėt draudimą savo kelioneį? Jei taip, tai kur ir kokį. Bučiau dėkingas jei parašytumėte į zweris@gmail.com

Brigita Aš rašė...

Įspūdinga kelionė, įspūdingos nuotraukos. Buvo vienas malonumas skaityti, čia tau ne kokie dviračiai Klaipėdoje ir kelionė į kopas. :D

kelionė į Meksiką rašė...

Vien dėl to nuostabaus maisto vertėtų aplankyti šią šalį.

Guarana rašė...

Paskutineje nuotraukoje atrodote, kaip vietinis :) O siaip tai, nerealaus grozio kultura, kuri kiekvienam ultra isskirtine. Pagarba :)

Oro kompresoriai

skrydžiai į Vietnamą rašė...

O iki pačios Azijos irgi dviračiais nusigavote patys :) Nes atrodo maršrutas iki Pietryčių Azijos toks tikrai nesvetingas.

Rašyti komentarą