Išvažiavę iš paskutinės nakvynės vietos
neskubėjome, iki kito taško mums buvo tik kokie 30 kilometrų, kelias buvo gan gražus, lygus, ėjo jūros pakrante, kurią
dažnai gožė didžiuliai viešbučiai. Nusipirkome po bagetę, dar sustojome pakelės
kavinėje sriubos, o pamatę keliuką link jūros pasukome pasižvalgyti. O keliukas
atvedė iki pat vandens, priekyje ilsėjosi iškelti bliūdai-laiviūkščiai ir greta
stovėjo paprastas viešbutėlis, visai nedarantis prie gretimų pakrantės super
duper kompleksų. Viešbutėlis plokščiu stogu stovėjo tarsi prasmegęs tarp kopų,
priešais plačias paradines duris buvo išneštos kelios patogios kedės ir
staliukai. Ir nors buvo tik pusė vienuolikos ir iki mūsų tos dienos tikslo Hoi
An miestelio dar kokie šeši kilometrai, prikalbinau Tomą nueiti pasiklausinėti.
Kaina tiko, šeimininkai labai mieli pasirodė, tad, netikėtai patys sau,
pasilikome... šešioms dienoms.
|
Spėčiau, kad šie trys turistukai nesenai prasinešė pro Hoi An miestelio, pasižymėjusio siuvyklų gausa, parduotuves. |
|
Pakrantėje atšventėme kelionės tūkstantadienį. |
7 komentarai:
o kada baigsite?
1000 dienų ant dviračio! Jūs pakvaišę pačia teigiamiausia ta žodžio prasme :))
Na matau, kad kelionė ne iš brangiųjų, bet 1000 dienų kad ir po 10USD dienai - 10000, o nedirbant, ir nedirbus anksčiau, nebent tėveliai užmeta.
Pats kelis kartus per metus nuskrendu po pora savaičių ir labai kukliai gyvendamas kaskart po 4-5 tūkstančius litų palieku.
Malonu, kad mus skaito ir komentuoja net ir tie, su kuriais asmeniškai nesam pažįstami :)
Teisingai pastebėjote, kad kelionė nebuvo iš prabangiųjų financine prasme. Didžiausia prabanga, kurią sau leidome - laikas, praleistas kartu, laikas, kai gali sustoti ir apsidairyti aplinkui. Mums pasisekė, kad turim tėvelius, kurie musų atkakliai laukė ir palaikė. Tačiau norim išsklaidyti bet kokius mitus apie pinigus - keliavome už savus pinigus, kuriuos patys užsidirbome. Ir norime padėkoti "Sporto gamos" kolektyvui, kurie dalinai parėmė įsigyjant dviračius.
Pinigų kiekis kelionei ir kaip juos saugiai pasiimti (kortele ar grynais, ar prašyti artimųjų reguliarių perlaidų?) tikrai aktualus planuojant panašią kelionę. Aš negaliu ryžtis važiuoti tiesiog dviračiu, todėl manau prie jo prisegti vidaus degimo variklį ir ekstra atveju važiuočiau benzinu, sutaupyčiau laiko ir daugiau aplėkčiau. Todėl ir domiuosi finansine puse ilgos kelionės. Šiaip esu buvęs Tailande - lėktuvu, autobusu, traukiniu, pėstute, laivu, ilgam sustoti nelabai ir traukia. Judėjimas - jėga.
Visada labai įdomu skaityti komentarus žmonių, kuriems judėjimas -jėga.Pagarba visiems keliaujantiems.
Šaunuoliai jūs! Sekėme jūsų kelionę, gražios nuotraukos ir labai geras rašymo stilius, bei taiklios pastabos! Būdami kai kuriose šalyse pagalvodavome lygiai tą patį.. Dabar patys sėsime ant dviračių :)
Rašyti komentarą