Paprasta ir rami atkarpa tarp Lang Co ir Da Nang

Karts nuo karto vis girdžiu vidinį balsą man primenant, kad reikia pabaigti tai, ką pradėjau daugiau nei prieš trejus metus - keliais sakiniais ir nuotraukomis papasakoti, kaip smagu yra keliauti, sėsti ant dviračio (nors visai nebutinai tai turi būti dviratis) ir už savęs užverti namų duris, palikti pažįstamą saugią erdvę ir išeiti į lauką, kur nebegali kontroliuoti visos tave supančios aplinkos - negali panorėjęs išjungti kaip elektros lemputės kaitrios tropikų saulės, užverti lango, kad nesigirdėtų mašinų ir gatvės prekeivių triukšmo, įlįsti išalkęs į šaldytuvą baltos mišrainės, užtraukti užuolaidų, kad pasislėptum nuo įkyrių smalsių žvilgsnių.  

O - bet - tačiau netekęs įprastų ir saugumą suteikiančių dalykų, gali stebėtis ir džiaugtis smulkmenomis.

Paskutinis šios kelionės tūkstantis.

Pavėsyje pabandėme reikšmingai įsiamžinti :)

Pakelės pilstuko fabrikėlis.

Romantiškai nusiteikusi mergina ilgai vaikšinėjo pakrante ir galiausiai kažką romantiškai reikšmingo parašė ant smelio. Įdomu ką?

Labai įdėmūs sakitytojai turėtų pastebėti, kad aš įsigijau naujus batus :)

Moliuskų ferma ir fermeris.

Lang Co kaimelis

Kylame į Hai Van perėją.

Ant perėjos viršaus sutikom kolegas iš Pietų Korėjos - nieko keisto, mes artėjame prie Hoi An senovinio miestuko - vieno iš svarbesnių Vietnamo turizmo taškų.

China beach - amerikietiška svajonė (?)

Pakeliui pravažiavome marmuro kalną. Kalnas visai mažas belikęs ir jau senai iš jo marmuro niekas nekasa, veža marmurą iš Kinijos, skaptuoja liūtus ir linksmo budos statulas ir pardavinėja.