Antros dienos tikslas – trys Singapūro įžymybės. Atrodo, sąrašą sudarėme
neilgą, realiai įgyvendinamą, bet spėjome apžiūrėti tik vieną vietą iš trijų –
zoologijos sodą.
Šiek tiek užtrukome, kol iki sodo nusikapstėme. Autobusas, metro, vėl autobusas.
Tada mums susuko galvas intensyvi zoologijos sodo programa. Dramblių
pasirodymas, šiek tiek “laisvo” laiko, beždžionių ir smauglių pasirodymas.
Paskui nusprendėme, kad gal mes ir nesame šių šou tikslinė auditorija ir norim
pažiūrėti parką savo tempu. Bet ir vėl – gyvūnėlių šėrimo valandos, jie tokie
judrūs ir įdomūs, vaikai ir ne tik vaikai rikiuojasi, kad galėtų daržovėmis ir
vaisiais palepinti draugiškai nusiteikusius raganosius, žirafas, pažiūrėti, kap
neskubriai mėsos gabalus gaudo liūtai, o gidas dar šį tą įdomaus paporina apie
jų laimingą gyvenimą laisvėje ir nė kiek ne mažiau nusisekusį gyvenimą
zoologijos sode. Viskas taip patraukliai išvardinta lankstinuke, kurį gavome su
bilietu, kad nesinori nieko praleisti.
Buvo laikai, kai į Kauno zoologijos sodą užsukdavome kas
vasarą. Singapūro zoologijos sodas visai nepanašus į Kauno. Gyvūnai čia “gyvi”,
atrodo, ranka pasiekiami. Nesijaučia jokių užtvarų. Yra jausmas, kad žmogui
stengiamasi gyvūnus parodyti. Gyvūnams maistas padedamas taip, kad žmogus galėtų
juos stebėti, poilsio zonos įrengtos ten, kur irgi smalsus gali užmesti akį.
Dažną “gardą” galima apžiūrėti iš kelių pusių. Pavyzdžiui, leopardai žaidžia
pievelėje, atskirtoje nuo lankytojų vandens juosta. Jiems pavėsis irengtas
taip, kad pro vientisą didžiulį stiklą už metro matai, kaip gyvūnas žiovauja,
laižosi. Žirafai gali pažvelgti į akis, nes prie jų irengta pakylėta nuo žemės aikštelė. Orangutanai laipioja
medžiais tiesiai virš galvos. O užėjus į aptvertą erdvę laisvai skraido
drugeliai, šikšnosparniai, papūgos, bėginėja iguanos ir kiti draugiški
padarėliai. O lauke per suoliuką, ant kurio ką tik sėdėjo žmonės, prašliaužia
gyvatė. Taip mes ir užsibuvome ilgiau, nei tikėjomės…
Šiek tiek apmaudu, kad žiūrėdami į Singapūro centro dangoraižius
negalime pasakyti, kad va, ir mes ten buvome. Bet išsivežėme iš šio
miesto-valstybės teigiamus prisiminimus. Po pusantrų metų Azijoje šypseną kelia
taisyklės, nurodymai, kaip elgtis, rodyklės, kur eiti, kur sustoti. Priprasti
prie Singapūro gyvenimo ritmo būtų lengva, bet, laimei, mes jame tik trims
dienoms, per kurias nekyla pavojus prarasti kelionėje įgytus įgūdžius :)
|
Šitas man labiausiai patiko. |
|
Šitas "netikėtas atradimas" irgi labai mielas. |
|
Iš pradžių ėjo "rankomis ir kojomis". |
|
Paskui nusprendė, et, kam čia kojas varginti :) |
|
O paskui šiap atsipalaidavo :) |
|
Ant šio rąsto ką tik sėdėjo žmonės :) |
|
Ožių "gardelis" |
3 komentarai:
Mokate fotografuoti- čia jau nepasiginčysi...Sėkmės JUMS ir naujų įspūdžių.
Taip,nuotraukytes tai,lyg enciklopedines:)
Fainai, fainai...
Rašyti komentarą