Singapūro zoologijos sodas

Antros dienos tikslas – trys Singapūro įžymybės. Atrodo, sąrašą sudarėme neilgą, realiai įgyvendinamą, bet spėjome apžiūrėti tik vieną vietą iš trijų – zoologijos sodą.

Šiek tiek užtrukome, kol iki sodo nusikapstėme. Autobusas, metro, vėl autobusas. Tada mums susuko galvas intensyvi zoologijos sodo programa. Dramblių pasirodymas, šiek tiek “laisvo” laiko, beždžionių ir smauglių pasirodymas. Paskui nusprendėme, kad gal mes ir nesame šių šou tikslinė auditorija ir norim pažiūrėti parką savo tempu. Bet ir vėl – gyvūnėlių šėrimo valandos, jie tokie judrūs ir įdomūs, vaikai ir ne tik vaikai rikiuojasi, kad galėtų daržovėmis ir vaisiais palepinti draugiškai nusiteikusius raganosius, žirafas, pažiūrėti, kap neskubriai mėsos gabalus gaudo liūtai, o gidas dar šį tą įdomaus paporina apie jų laimingą gyvenimą laisvėje ir nė kiek ne mažiau nusisekusį gyvenimą zoologijos sode. Viskas taip patraukliai išvardinta lankstinuke, kurį gavome su bilietu, kad nesinori nieko praleisti.

Buvo laikai, kai į Kauno zoologijos sodą užsukdavome kas vasarą. Singapūro zoologijos sodas visai nepanašus į Kauno. Gyvūnai čia “gyvi”, atrodo, ranka pasiekiami. Nesijaučia jokių užtvarų. Yra jausmas, kad žmogui stengiamasi gyvūnus parodyti. Gyvūnams maistas padedamas taip, kad žmogus galėtų juos stebėti, poilsio zonos įrengtos ten, kur irgi smalsus gali užmesti akį. Dažną “gardą” galima apžiūrėti iš kelių pusių. Pavyzdžiui, leopardai žaidžia pievelėje, atskirtoje nuo lankytojų vandens juosta. Jiems pavėsis irengtas taip, kad pro vientisą didžiulį stiklą už metro matai, kaip gyvūnas žiovauja, laižosi. Žirafai gali pažvelgti į akis, nes prie jų irengta pakylėta  nuo žemės aikštelė. Orangutanai laipioja medžiais tiesiai virš galvos. O užėjus į aptvertą erdvę laisvai skraido drugeliai, šikšnosparniai, papūgos, bėginėja iguanos ir kiti draugiški padarėliai. O lauke per suoliuką, ant kurio ką tik sėdėjo žmonės, prašliaužia gyvatė. Taip mes ir užsibuvome ilgiau, nei tikėjomės…

Šiek tiek apmaudu, kad žiūrėdami į Singapūro centro dangoraižius negalime pasakyti, kad va, ir mes ten buvome. Bet išsivežėme iš šio miesto-valstybės teigiamus prisiminimus. Po pusantrų metų Azijoje šypseną kelia taisyklės, nurodymai, kaip elgtis, rodyklės, kur eiti, kur sustoti. Priprasti prie Singapūro gyvenimo ritmo būtų lengva, bet, laimei, mes jame tik trims dienoms, per kurias nekyla pavojus prarasti kelionėje įgytus įgūdžius :)

Šitas man labiausiai patiko.

Šitas "netikėtas atradimas" irgi labai mielas.

Iš pradžių ėjo "rankomis ir kojomis".

Paskui nusprendė, et, kam čia kojas varginti :)

O paskui šiap atsipalaidavo :)

Ant šio rąsto ką tik sėdėjo žmonės :)

Ožių "gardelis"