Paskutinis Malaizijos miškas

Visai netikslus pavadinimas. Reikėtų rašyti “Paskutinė nakvynė miške Malaizijoje prieš išvažiuojant į Singapūrą”. O kadangi šios nuotraukos jau vos ne dviejų mėnesių senumo ir dabar mes žinome daug daugiau nei ansčiau, tai tikimės, kad ir šis pavadinimo variantas netikslus ir bus dar viena kita nakvynė kokiam ramiam miškelyje Malaizijos džiunglėse.

Vieni sutikti žmonės, su kuriais pleptelėjom apie kelionę ir gyvenimą apskritai, atkreipė dėmesį, kad mes neturime laikrodžių. Ir tikrai, minutės, valandos, savaitės dienos nėra tokios svarbios, kaip kad gyvenant Lietuvoje. Tol, kol nesisiduri su valdiškom įstaigėlėm, neperki lėktuvo bilietų ar nespaudžia vizos. O mes kaip tik planavom Malaizijoje gauti dviejų mėnesių Indonezijos vizą ir suspėti apžiūrėti Singapūrą prieš skrydį į Balį.

Taip ir atsirado šis įrašas. Į didmiestį tvarkytis vizos nėra reikalo atvažiuoti šeštadienį. Savaitgalį galima pasidairinėti po dar vieną regioninį parkelį, net jeigu jis ir nėra visai pakeliui. O kai turi naują objektyvą, daug laiko, tai rūpi pyškinti viską, už ko tik akis užkliūna :)

Šis lietus praėjo pro šalį.

Apsigyvenome anapus upelio.

Pavakare virš stovyklavietės praėjo būrys akiniuotųjų langūrų. Kai nusiperki ekskursiją į džiungles, tai, tikriausiai, rūpi, kad gyvūnija ant galvos liptų, bet kai susiruoši nakvoti palapinėje, tai visai smagu, kai padarėliai tooookiomis uodegomis apeina pagarbiu lanku :)

Atspari drambliams stovyklavietė. Radome priraišiotos virvės, tai ja nuo dramblių atsitvėrėme :)

Ryte buvo didžiulis rūkas.

Lietuviški žolynai :)

Nėra su kuo palyginti, bet ši skruzdė - kokio colio dydžio.