Rytinė Malaizijos pakrantė: Terengganu - Cherating

|4 comments

Viskas, ką rašėm paskutiniame įraše tinka ir šiam. Važiuojame ramiai, pasėdime beveik ant kiekvieno suoliuko, kiekvienoje pastogėje randame ten reziduojančią katę ir ją nupyškiname (laimei, įdedam ne visas nuotraukas :). Oras geras, kartais saulė pasislėpusi po debesimis, važiuoti lengviau, bet ne taip vaizdu jums parodyti :) Žodžiu, gyvenimas geras. Labai geras.

Šiai katei suteikiame drąsiausios titulą. Ją pavaišinome bulkos kampu, kurį ji akimirksniu nugurkė. Pamačiusi tokį dosnumą, tuoj prie mūsų prisistatė ožka. Tai šis katinėlis stojo tarp mūsų ir ožkos ir šnypšdamas varė nagais ožkai į nosį. Ir ožka suprato, kas čia plėšrūnas, o kas tik žolėdis.

O va šitam stambiam musulmonui suteikiame... kaip čia gražiau pasakius... labiausiai fotografuotis linkusio mūsų sutikto malajo titulą.

Draugužiai irgi stipriai pretenduoja į kokį titulą, ar ne? :)

O keisčiausio padarėlio titulas atitenka akiniuotajam langūrui, kuris laidais skuto pavogęs kukurūzą.

Dar viena tobula vakvynė su tekančiu vandeniu lauko virtuvėje (joje mes pasistatėme palapinę), tualete ir duše. Čia lyg ir koks nemokamas kempingas, tik be mūsų daugiau žmonių nebuvo :)

Siaurutė tankiai apgyvendinta žemės juosta.

Malajai turi naftos.

 

Kolega dviratistas. Susikuklino, kai pasiūlėm riekę meliono, bet po kelių paraginimų paėmė ir nudūmė :)

Ryte atsibudę pamtėme, kad nakvojome visai šalia vėžlio šliūžės. Jei būtume žinoję, gal būtume jo visą naktį laukę išlendant  iš vandenyno :)

Vėžlio pėdos.

Yra Malaizijoje gyvybės :)

Mėgstame namukus su pavėsiu ir internetu :)

 

Ragasnapis profiliu :)

Ragasnapis stipriai apkirptas, kad geriau matytųsi :)

Nesureikšminame mes tų skaičių, bet kad jau pradėjome kas (beveik) tūkstantį  fotografuoti, tei negi mesi :)

Varano pėdos.

Pėdos ir medūza.

Rytinė pakrantė: Kuala Besut - Terengganu

|1 comments

Smulkūs keliukai pakrante ir poilsio zonos - šios atkarpos gėris.

Pakrante (bent jau žemėlapyje) eina nemažas kelias. Pirmai progai pasitaikius nuo jo sukdavom į kairę. Kartais pasisekdavo ir važiuodavome pro kuklius žvejų namukus ilgakojėmis palmėmis apaugusiais keliukais. Kartais nepasisekdavo ir pasiekus prieplauką tekdavo apsigręžti ir minti atgal, kartais keliukas pasibaigdavo prie upės, kurių daugybė įteka į vandenyną.

Prie vandens, gražesnėse vietose rasdavome pastogių su staliukais, tulikais ir šiukšledėžėmis. Jums gal juokinga, kad minim šiukšledėžes, bet mes gi ne kokie barbarai, savo šiukšles susirenkame ir vežame tol, kol randame, kur jas išmesti. O Malaizija vis tik labai švari. Tačiau yra ir žmonių, kurie tą švarą palaiko. Poilsio zonos yra prižiūrimos, o ne paliktos likimo valiai.

Pieryčių Azijoje mes jau atpratome rūpintis maistu. O Malaizijoje tenka vėl radus progą pirkti maisto kelioms dienoms. Pakelėse yra lauko kavinių, bet jos amžinai tuščios, o mes mėgstame valgyti ten, kur didelė apyvarta, kur maistą prieš pirkdamas gali apžiūrėti. Kadangi mes tokie išrankūs :), tai teko vėl prisiminti, kad yra toks daiktas kaip ryžių makronai ir konservai :)

Dar vienas atradimo džiaugsmas - ne turguje rastas, bet ant medžio pamatytas durijus.

Turgelis. Čia Tomas sumedžiojo pigius ir gardžius pusryčius.

Vietos parkelyje pavakare susidarė net šešios komandos sužaisti  sepak takraw.

Ragasnapis.

Ragasnapių buvo du. Atkreipkit dėmesį į jų dydį.

Čia ir papusryčiavome.

Rytinės miglos. Ten, kairėje, vanduo :)

O va šituo keliuku teko važiuoti dukart :)

Kuala Terengganu.

Kaži, ar dabar jau pakankamai vėsu? :)

Šita mečetė - ant vandens.