SubscribeVietoj vienuolynų ir stupų vis dažniau atsirasdavo mečečių, Už Kargil miesto kelias priartėjo prie Pakistano valdomų teritorijų, matėm kelis paminklus, žuvusiems beginant "teisingas" žemes. Perėjos pagal žemėlapį atrodė žemesnės ir nieko iš jų nesitikėjome, bet be reikalo jas nuvertinom. Kašmyras pasirodė esąs žalias ir gražus.
 |
| Žemė taip įdirbta, kad nei vienas lietaus lašas nenueitų veltui. |
 |
| Kargil miestas - visai netoli Pakistano. 1999 dėl šio miesto buvo kariaujama. |
 |
| Kitoj upės pusėj, už kalnelio jau Pakistanas. |
 |
| Nelabai mes tais Indais tikime :) Mums atrodo, kad bus blogai į termometrą pažiūrėję. |
 |
| Kaip tik tą dieną šituo keliu važiavo Jammu ir Kašmyro regiono kokis tai svarbus ministras. Dėl jo buvo uždarytas visas eismas. Dėkui dievui, vienas pareigūnas buvo protingesnis nei kiti (ilgų jam tarnybos metų), leido mums važiuoti. Mėgavomės kelias valandas visai tuščiu keliu. |
 |
| Aš kartais pyškinu ne tai, ką reikia :) |
 |
| Zoji La perėja - kaip iš Tolkino paveikslų (knygų ;) |
 |
| Kiek autobusų matote? Pravažiavo tas svarbus ministras, tai paleido eismą. Kelias siauras, tai sprendimas paprastas, vienas kelias į apačią, kitas kelias į viršų (nuotraukoje apatinesnis) |
 |
| Matote, kaip gnomas su kirtikliu atšlepsi? Ne? |
 |
| Šiuolaikiniai gnomai ir jų darbo priemonės kalnams griauti. |
 |
| Tokie novatoriški ryžiai - pulao. Buvo saldūs, su razinomis, obuoliais, prieskoniais, o spalva, spėčiau, dėl natūralaus šafrano. Vėliai matėme dižiulius šafrano laukus. |
 |
| Jau beveik subrendusių ryžių laukai. |
 |
| Vieni dirba... |
 |
| ...kiti prižiūri. |
 |
| Šrinagar didmiestis |
 |
| Pagrindinė Šrinagaro atrakcija - ežeras su plaukiojančiais laivais-viešbučiais. |
 |
| Tie laivai-viešbučiai visai gerai atrodė, čia jau fotografo brokas :) |
 |
| Šikaros, tiesiog taip šiuos laivelius vadina. |
5 komentarai:
Na žinot, tuo keliuku, kur gnomai vaikšto, aš nė aukštyn, nė žemyn nenorėčiau... O jei dar su kokiu kitu transportu prasilenkt...Nors į nuotraukas žiūrėt ir gražu...
Pailsi akys žiūrint į kalnus, vandenis , žmones, o ir ryžiai - visai nieko,apetitą žadina...Nuostabą kelia kitas- labai tolimas- pasaulis...Sėkmės jums.
Na o man tas Tolkino pasaulis patiko, gal reikes net knygu jo is vaikystes pasieskoti. Vat tik neaisku kokio laipsnio aukscio baime mane apimtų tuo keliu keliaujant.... O tie viesbučiai ant vandens tikrai prastas išradimas ir fotografo brokas čia ne prie ko. O su maisteliu tai gal jus mus šiek tiek maustėte. Ryžiai su vaisiais ir šafranu mmmm.... ar bent žinote kiek vienas gramas šafrano mūsų lietuviškoje maximoje kainuoja....
Va va , Kristina, aš apie tą aukščio baimę ir galvojau žiūrėdama į Gnomų keliuką. Ypač pagalvodama, kaip juo žemyn važiuot, kai norisi atleisti stabdžius ir pajusti vėją plaukuose ;D
Tomas su Jurga žino kaip man atsitinka su aukščiu, kai reikia užlipti arba dar blogiau -nulipti kelis metrus aukštyn arba žemyn, o čia ne apie metrus kalba eina....Bijau, kad ir sudžiūčiau tuose kalnuose taip ir nepajutus "vėjo plaukuose"...Bet vaizdai tai vis tiek fantastiški...
Rašyti komentarą