Galų gale privažiavome kelio ženklą "Sveiki atvykę į lamų šalį". Pirma mintis, po šimts, kur mes, ar tik ne į Pietų Ameriką teleportavomės. Tik po kiek laiko susigaudai, kad lama - tai vienuolis. Ir tikrai, vienuolių, kaip ir budizmo apskritai, Ladako slėnyje netrūksta. "Žinovai" tikina, kad čia daugiau Tibeto dvasios negu pačiame Tibete. Ir žmonės čia nebe indai, tiesiog atgaiva, šypsosi ir pasisveikina per tris metrus, ne kaip tikrojoje Indijoje, prilindęs per pusmetrį į ausį šaukia "Hello". Ir nepaisant galybės karinių dalinių su galybe nesąmoningų šūkių, kaip "Lasa, Pekinas mes tuoj ten būsim", arba "Will + skill + drill = kill", kalnuose ramu ir smagu pabūti. Čia keletas nuotraukų iš Ladako slėnio, jo vienuolynų ir Leho, kaip ir šio krašto sostinės.
|
Nušvitimas žingsniuojant pro Hemis vienuolyno vartus. |
|
Mes atėjom jau gerokai po dviejų... |
|
Viena iš Hemis vienuolyno maldų salių. |
|
Dovanos |
|
Už pinigus perkama viltis. |
|
Piktas, labai piktas sargas. |
|
Senom durim reikia naujų spynų :) |
|
Thiksey vienuolynas |
|
Thiksey vienuolyno sienos |
|
Shey vienuolyno sienos |
|
Leh atrakcijos |
|
Mes - vieni iš jų... |
|
Antrieji pusryčiai: atrodo naujoviškai, bet vietoj ryžių - pūsti aliejuje kepti blynai, o šiap tai skonis toks pat :( |
|
Musulmonų mečetė Leh miesto centre. |
|
Musulmonai geriau išmano apie maistą, jų kepti lavašai labai tiko po antųjų pusryčių :) |
|
Leh'o mados |
|
|
Gatvės turgelis |
|
Ramiai čia visi gyvena |
|
Tokių gėrybių ištisos gatvės. |
2 komentarai:
Čia kažkoks didmiestis, bet labai patiko man sis skyrelis nuotraukų ir labai šauniai taiklių jų apibūdinimų...
Tas Thiksey vienuolynas, tai viena iš gražiausių nuotraukų. Ir tie šuniukai. Nerealūs. Jau tokie mieli. Taip ir įsivaizdavau Indiją.
Rašyti komentarą