Kapadokija II

Graži ta Kapadokija, į vieną įrašą netelpa.















































Nors ir mynėme į pietus, šaltis mus vis tik pavijo. Kai po dviejų dienų lietaus ryte atsikėlę radome palapinę visą apledėjusią, greitai apsisprendėme, kad reikia vytis jeigu ne vasarą tai bent nutolstanti rudenį ir sėdę į autobusą pasistūmėjome tolyn į rytus iki Erzurum miesto, kuriame planavome gauti Irano vizas. Jas, nepaisant visų mūsų nuogąstavimų, gavome gana greitai ir nesunkiai, tik pakankamai brangiai. 



5 komentarai:

Unknown rašė...

Net nesitiki, kad visi sie vaizdai egzistuoja realybeje ir jus tai matet savo akimis, numyne i tokia tolybe su dviratukais. Tiesiog stebuklas.
Sekmes.

Ta-Ntalas rašė...

O tie akmeniniai namai piramidukes gyvenami???

Birute rašė...

Labai teisingai Staselė rašo:sunku patikėti,kad tai realybė.Gražus tas Dievo ir žmonių pasaulis...

Unknown rašė...

tai turbut keisciausia vieta kokia esu mates ...!

Lauryna rašė...

Oho, kokie nuostabūs daugiabučiai!!!
ir tie oro balionai...
Ach.
Lauryna ir mama linki sėkmės.

Rašyti komentarą