Kapadokija II

Graži ta Kapadokija, į vieną įrašą netelpa.

Nors ir mynėme į pietus, šaltis mus vis tik pavijo. Kai po dviejų dienų lietaus ryte atsikėlę radome palapinę visą apledėjusią, greitai apsisprendėme, kad reikia vytis jeigu ne vasarą tai bent nutolstanti rudenį ir sėdę į autobusą pasistūmėjome tolyn į rytus iki Erzurum miesto, kuriame planavome gauti Irano vizas. Jas, nepaisant visų mūsų nuogąstavimų, gavome gana greitai ir nesunkiai, tik pakankamai brangiai.