Ramus ir kaimiškas Laosas.

Netikėtai monotoniškas tas kelias Mekongo slėniu Laose pasitaikė.  Aną kartą Laoso kalnai buvo žymiai įspūdingesni.

Nusprendėme sukti link Vietnamo ir žemė ėmė banguotis, o ten, kur gyventi ne taip patogu, kaip žinia,  dar vis gyvena visokios kalnų gentys, kur rytais moterys ryžius rankomis vėto ir piestose grūda. Namukai čia iš plonesnio bambuko, bet draugiškai vienas šalia kito stovi. Turguje gali pamatyti prie plytos pririštą gyvą varaną, neluptas negyvas kiaunes, prigaudytų žiogų pintinę. Žodžiu, mums buvo į juos įdomiau žiūrėti, nes arčiau Mekongo, nors namų statybos ypatumai ir nelabai nuo senų dienų pasikeitę, bet dažna troba turi vitrininį šaldytuvą, šaldiklį, skalbimo mašiną, lentas pjauna su benzininiu pjūklu, o šiek tiek angliškai kalbantis viešbutėlio savininkas porina, kaip čia Laose kiekvienas prezidentu gali tapti.

Vis tik nuoširdžiai Laose žmonės šypsosi ir mojuoja mums minant pro šalį. Mes jau kaip ir alergiški perdėtam dėmesiui tapome, bet Laose buvo malonu.

Tokioms tai tik suteik progą liežuviu pamalt...

Pogulio miegas.

Rytinė prekyba.

Linksmi vienuoliukai renka aukas.

Sėkminga rytinė prekyba.

Pastogėje galima pasislėpti nuo aštrių saulės spindulių, bet ilgai neužsibūsi, nes karštis tvoskia nuo skardinio stogo.