Kitos Ankoro įžymybės

Pirmosios sėkmės paskatinti minam toliau, bet kiti griuvėsiai - Bayon - jau priklauso nebe mums, tenka juos dalintis su galybe kitų turistų.

Tada vėl sėkmė - papietauti randame labai ramius ir niekieno nelankomus griuvėsius, net bilietus tikrinančių berniukų nėra! Vis tik nėra svarbu, kiek viena ar kita vieta išgirta archeologų ar išreklamuota bukletuose, jei pasijunti atradėjas, reiškia buvo verta ten trenktis. Pasistiprinom visai ne azijietiškomis gėrybėmis, malonu Kambodžoje jausti prancūzų įtaką - bagetė, sviestas, sūris, tik vyno trūko. O ir griuvėsiai Banteay Prei visai įdomūs pasitaikė, kas kad ne ant pagrindinio tako.

Visai netoliese Preah Khan - dar vieni griuvėsiai apaugę medžiais. Patiko ir čia :) Pakeliui namo dar į dvi mažas vietas užsukome ir pajutome, kad 'atidirbome' už savo dvidešimt dolerių ir ramia sąžine galime minti į viešbutį. Nuoširdžiai pasakysime, vienos dienos mums visiškai pakako.

Keliu ir šventyklomis įdienojus teko dalintis ir su kitais griuvėsių gerbėjais.

Prie vienos iš šventyklų 'dirbo' vienuolės, norintiems rišo apyrankes, laimino ir taip toliau. Nepanašu, kad šis būdas uždirbti dolerį kitą joms teikų malonumą.

Tuščias kampas Bayon šventykloje.

Dauguma kitų tarpdurių ir angų buvo užimti :)

Pyškinti į viršų - vienas iš būdų išvengti nepažįstamų turistų nuotraukose :)

Čia papietavome.

Prisiminiau pietus Slovakijoje. Deja, čia, Azijoje, jau net ir du iš šių ingredientų labai smagi pramoga :)

Nedidelė, bet visai įdomi šventykla, prie kurios pietavome.

O čia, Preah Khan šventykloje, Tomas apžiūrinėja šiuolaikinių 'meistrų' raižinius:) Reikia pripažinti, kad visokių peckionių beveik visai nematėme, nors šiaip akmuo ir yra pakankamai minkštas.

Akmenų užspaustas :)

Vaizdas nuo Phnom Bakheng šventyklos.