Ubud

Pavažiavome keliasdešimt kilometrų ir atsidūrėme kitame turistiniame centre Ubud. Tarp Kutos ir Ubudo yra didžiausias Balio miestas Denpasaras, tad nieko keisto, kad per keturiasdešimt kilometrų taip ir neišvažiavome iš miesto centro. Eismo yra, bet yra daug motociklų, tad natūraliai ir mes su savo dviračiais gauname savo dalį asfalto. Kol kas asfaltas geras, žiūrėsim, kaip bus toliau.

Gal koks trečdalis visų gyvenamųjų namų atrodo kaip šventyklos. Įėjimas į namų erdvę, kuri dažnai gan didelė, išpuoštas skulptūromis, raižytais vartais ir visokiais kitokiais pribambasais. Viduje galybė pastatų, dekoratyvių pavėsinių, kurios nenusileidžia šventykloms. Dažnas kiemas, ypač tas, kuris priima turistus, turi baseiną ar bent jau prūdelį su galybe augalų, takelių ir skulptūrų. Kas rytą pasipuošęs šeimininkas ar šeimininkė tarpuvartėse, priešais skulptūrėles ir altorėliuose padeda smilkalų, gėlių puokščių, pakrapyja šventu vandeniu. Kutoje gyvenome namukuose su gėlynais ir skulptūromis, o čia Ubude, tai kaip kokiam mauzoliejui!

Tirštai apgyvendintos pakelės buvo labai įdomios - architektūra, amatų gausa buvo netikėta. Paskutinius dvidešimt kilometrų iki Ubudo važiavom palei ištisas amatų dirbtuves ir parduotuves. Skaptuoja akmenį (jis čia turėtų būti labai minkštas), drožia medį, kala iš sidabro, aukso, tapo, užsiiminėja batika - žodžiu galybių galybės visokių (šiaip tai labai dailių ir skoningų) daiktų buičiai - lauko, vidaus baldų, šviestuvų, durų, rankenų - visko neišvardinsi. Sunku patikėti, kad tokius daiktus perka turistai - kaip gi juos namo į australijas, kinijas ar amerikas parskraidinsi. Gal perka ir vietinai, puošia savo viešbučius ir namus.
Kol kas Kutoje ir Ubude jaučiamės pasaulio turizmo bambos pačiame vidurėlyje.Viešbučių tūkstančiai - butikai, spa, resortai ir visokie kitokie prašmatnūs pavadinimai. Pasigendame savo (pigulių) klasės viešbutėlių. Dar aplinkui matom nemažai chebrytės, kuri gyva tik iš turistų maustymo, tad reikia susikaupti :) Kad ir vakar, apžiūrinėjome vienoje pardukėje-skylutėje elektros kištuką, tai moteriškė užsinorėjo 30000 rupijų ir net nesileido į derybas. Paėjus toliau radom supercentrą (skirtą, aišku, vien turistams) kur identiškas kištukas jau kainavo 5000 rupijų. O tai už kiek vietinis meistrelis perka!
Dar netikėti pasirodė orai. Kirtome pusiaują, atsidūrėme pietiniame pusrutulyje ir še tau - mums vėsu. Vakare jau rūpi ką ant pečių užsimesti. O kai pučia vėjas, tai ne kaip Tailande - orkaitės efektas - vėjas lietuviškai vėsus, kaip kalnuose. Dar ir ventiliatoriaus nei karto nesame įsijungę, o anksčiau tik po ventiliatorium ir gyvendavome. Naktimis ir apsikloti rūpi. Tomas, jaurus kaip lotoso žiedelis, iškart slogą gavo, tai krenkčia dabar ir kriokia naktimis, vargšelis :)
Trumpai tariant, gražu, įdomu ir egzotiška, kas gan retai pasitaiko vienoje pakuotėje. Tačiau tuo pačiu jaučiasi, kad vietiniai gerai perpratę ir subtiliai (ar ne) įvaldę turistų pinigų perpumpavimo į savo kišenes meną, kas neleidžia visiškai atsipalaiduoti.

Įėjimas į namus.

Dar vieną įėjimą saugo drambliai ir motociklai.

O už šio posūkio jau radom "savo" viešbutėlį.

Pasisveikinom su įėjimą saugančiomis baisomis pabaisomis...

...ir įsitaisėme savo terasoje-mauzoliejuje :)

Pro stogus dažnai matydavosi aitvarai.

Jurga ramsto sienas :)

Viešbutėlio vidinis kiemelis naktį.

Pusryčiai buvo gardūs ir kas rytą vis (šiek tiek) kitoki.

Rytinės apeigos viešbutėlyje - mauzoliejuje.

Papirkta dievybė.

Aukos ant šaligatvio priešais viešbutėlį.

Šviežios aukos ant šaligatvio, o vakarykštės - griovyje :)

Įspūdingi aukų kalnai miestelio centre.

Estetiškos gatvės kavinės.

Siauros gatvelės.

Paprasčiausių sarongų parduotuvėlė, bet atrodo dailiai, ar ne?

Gėlių kompozicija baseinėlyje.

Ir dar viena.

Kitą rytą dievų pamaloninti išleido berniuką.

Viešbutėlio vidinis kiemelis.

Tomą pagavo įkvėpimas - gal dar senasis objektyvas bus prikeltas antrai jaunystei?

Bambukalafonas. Jo tekdavo klausytis kiekvieną rytą :)

Vidinio kiemelio statiniai.

Nuo stogo matosi ugnikalnis.

Čia irgi vidinio kiemelio (cementiniai?) tvariniai.

Gretimo namo sienos.

Gretimo namo stogas.

Kaimynas :)