Pasaulio turizmo bamba : Kuta, Balis, Indonezija

Mums nustebti darosi vis sunkiau, bet Balis sugebėjo padaryti TAI. Jis pasirodė daug gražesnis nei įsivaizdavome, deja, vietomis ir labai pažeistas turizmo.

Pirmosios nakvynės vieta tapo oro uostas. Mes “pamėgome” skraidyti naktimis, nes dieną prieš skrydį galima išnaudoti dėžių paieškai, nusiboginimui iki oro uosto, dviračių pakavimui (kas užtrunka kokias keturias valandas), be to, naktiniai skrydžiai ilgiau turi pigesnių bilietų. Skrydis iš Singapūro iki Balio pasirodė besąs gan trumpas, tad turėjome galimybę įsitikinti, kaip lėtai slenka laikas, kai neskubi. Lėtai lėtai slinkome pro stendus su reklaminiais bukletais, plėšėme pakuotes nuo dviračių, sukome pedalus, tvirtinome vairus, pūtėme padangas, krovėme į krepšius daiktus, o kai viską pabaigėme, tai buvo tik trys nakties. O švinta tik šeštą. O kai prašvito, ėmė lyti. O kai nustojo lyti, tai važiavome, dairėmės, stebėjomės stebėjomės, kiek daug šventyklų, šventyklėlių, skulptūrų, įsuptų į languotą medžiagą, smilkalų, gėlių, aukų dievybėms. Ieškodami kur apsistoti apsukome centrinę Kutą ir Legianą kelis kartus, vis įsimaklindami į kokias siaurutėles gatveles, kuriose aukštomis tvoromis aptverti stovėjo namai-šventyklos. Dažnas viešbutėlis šalia įmantrių pastogių, baisų pabaisų skulptūrėlių, šiaudiniais stogais dengtų “koplytstulpių”, fontanėlių, ir kitų architektūrinių tvarinių, turėjo baseiną, aplink kurį rikiavosi staliukai, krėslai ir turistų pilni kambariukai. Dienojant ėmė lysti banglentėmis nešini apsimiegoję atletai, po suvenyrų kioskus ėmė šuršalinti lauktuvių beieškantys poilsiautojai.

Nesitikėjome, kad rasti nakvynę taps toks ilgas procesas. Viešbučių galybė, bet pirmame mums kaina nepatinka, antras pilnas, trečias pilnas, ketvirtame yra tik vienas laisvas kambarys, kurio kaina vienuoliktą ryto – kosminė, dar kitame vietų yra, bandome lyg ir derėtis, bet kai už nugaros su kuprine jau stovi dar vienas baltukas-turistukas, tai procesas beviltiškas. Kainos nė iš tolo nepanašios į tas, surašytas mūsų Knygoje, kuri, tiesą sakant, net penkių metų senumo :). Laimei, kad turime dviračius, vis galime apvažiuoti nemažą teritoriją ir pasirinkti. Gatvelės Kutoje siauros, duobėtos, vienpusės, galybė motociklų, eismas lėtas, linkęs kimštis, todėl važiuoti dviračiu nėra pats blogiausias variantas, jei, žinoma nekreiptume dėmesio į smogą.

Atvažiuodami į Balį tikėjomės, kad aplink tik ir girdėsim “Misteri šen, šionai”, bet realiai mumis niekas nesidomėjo, siūlė nebent magiškų grybukų, tatuiruočių ar kitokių mums visai nereikalingų dalykėlių. Garderobo atnaujinti taip ir neprisiruošėm, nors jau patys jaučiam, kad reikėtų. Dveji metai saulės ir aktyvaus trynimo į “nieką” pavertė tuos kelis maikonus ir šortus, kuriuos dėvime. O paplūdimyje matosi, kaip praeina specialiai šioms atostogoms pirktas naujutėlis krepšys suderintas su  maudymosi kostiumėliu ar suknelės ir šlepkių harmonija :)

Gražu ir egzotiška, čia induistiniame Balyje, bet apskritai tai keista, ir kodėl kai kurios vietos, kaip, pavyzdžiui, Kutos paplūdimys, tampa pasaulio turizmo bamba, o kai kurios ne? Jeigu tu ne banglentininkas, tai sunku suprasti. Vanduo vėsus, vėjas irgi nuo Antarktidos pučia, kūnų galybė, net po derybų paplūdimyje alus ant plasmasinių kėdžių kainuoja tris su puse karto daugiau nei Kambodžos paplūdimyje prie žvakių šviesos.

Išsimiegoję, pasivaikščioję po paplūdimį ir nė karto nenusimaudę, įsitikinome, kad Kutos ritmas ne mums, einantiems gulti su tamsa :) Važiuosim tolyn.

Viešbutėlio kiemelis.

Bonsai vidiniame viešbutėlio kiemelyje.

Beveik lietuviškai tautiški koplytstulpiai.

Štai ir jis, Kutos pasididžiavimas - smėlio ruožas su vaizdu į vandenį.

Turistams nuo lėktuvo iki paplūdimio visai netoli.

                                                   Ir ką gi žmonės paplūdimyje veikia ?

...ieško brangenybių...

...išdidžiai banglente nešini slenka link vandens...

...stebi vieni kitus...

...pyškina vieni kitus...

...dalinasi patirtimi...

...leidžia smėlį pro pirštus...

...palaiko formą...

...palaiko įdegį...

...skaičiuoja užkaltas rupijas...

...džiaugiasi laisve...

...džiaugiasi gyvenimu...

...susigundo naujomis šukuosenomis ir įdarbina net keturias vietines moteriškes...

...atsakingai skenuoja paplūdimio smėlį...

...vertingus daiktus praplauna...

...ir ieško naujų...

...pramogauja neprarasdami budrumo...

...pasiduoda įkalbinėjimams...

...demonstruojasi...

...atkakliai išnaudoja banglentės nuomos laiką...

O čia religinės eitynės.

Sparčiai ir linksmai būrys žmonių atėjo į paplūdimį...

... o paplūdimyje staiga visi išsiskirstė ir nieko daugiau įdomaus neįvyko. Gali būti, kad čia mėnulio pilnatis "kalta", įkvėpusi  induistus religiniams žygiams.