Tailando šiaurė

Su Tailando šiaure siejome daug vilčių, bet galiausiai tai nebuvo pati įspūdingiausia kelionės atkarpa. Gal todėl tiek laiko ir prireikė, kad apie ją pašytume.

Tik įvažiavus į Tailandą keliai vėl ėmė stačiai kilti į kalvas, sunkvežimiai dūmijo ir kriokė, motociklai  raliavo lėtai ir garsiai, o mes vis pėstute, pėstute. Ryte audavomės batelius skambiai skirtus multisportui ir žinodavom, kad teks pasportuoti.

Iš pradžių planavome Tailando šiaure važiuoti link Čiang Rai. Keliuką pasirinkome nelabai didelį ir iš ašuonių kilometrų įkalnės stūmėmės du. Pakilimai ir nusileidimai tokie, kad net važiuodami į pakalnę nesivargindavom įjungti didesnio bėgio, nes pakilimas toks status, kad nespėji bėgių sumažinti. Važiavom (važiavom, o ne stūmėmės) Andais, Himalajais, o čia gi tik kalvos, absurdiškai stačios kalvos.

Pailsėję, praskanavę Nan miestelio turgų, peržiūrėję visus interneto filmus vėl susikaupėm mynimui. Vėl pasiryžom važiuoti per kalvas dabar jau kiek didesniu keliu link Čiang Mai didmiesčio. Smegenys vėl pasipriešino tokiais absurdiškai keliais važuoti, kai kiek pėstute, kiek pamynėdamas pasieki viršūnę, o ten randi apžvalgos aikštelę kokių 270 laipsnių kampu, kad dar kartą įsitikintum, kad nereikėjo taip aukštai keberiotis, kad įmanoma buvo ir ratu, o ne per viršūnę kalną kirsti. Bandėm smegenis įtikinėti: "Na gal labai gerai tam Čiang Majui, ten tiek turistų važiuoja, gal ir mums ten labai patiks", bet smegenys atsisakė tokiom pasakom tikėti.

O ir vaizdai buvo gan monotoniški, nes visos kalvos skendėjo migloje. Sausasis sezonas, visos pakelės ir laukai deginami, nuo dūmų net gerkles perštėjo.

Bet Tailande mums vis tik patinka. Sėdėjom sau pavėsinėje, užkandžiavom, atvažiavo sunkvežimis darbininkų pietauti, panašu, kad dažnai šioje pavėsinėje sustoja, bet žmonės pamatę mus nesusigrūdo į "mūsų" pavėsinę, nors būtų ir tilpę. Jie užkandžiavo sunkvežimyje, o mes mėgavomės retai Azijoje pasitaikančia pagarba asmeminei erdvei.

Pirmieji kilometrai Tailando šiaurėje.

Tarp žodių nėra tarpų, tad neturistinėse vietovėse gan sunku rasti viešbutėlį.

Tabakas

Mašinos prie prekybos centro. Praktiškas mašinas mėgsta čia žmonės, ypač tie, kurie dar ir kokiu smulkiu versliuku užsisima.

Mes jau dvidešimtą tūkstantį baigiam įpusėti :)

Tiek ryte, tiek vidurdienį, tiek vakare šviesa panaši - saulę užgožia dūmai.

Bambukų giraitė.

Pirmieji ryžių laukai - pasiilgom žalumos, nors ji ir sunkiai pro dūmus prasimuša.

Pakelės suvenyrai :)

Daug medžių apsipylę žiedais.

Šventyklų matom kas 2-5 kilometrai, o Utenos dydžio mieste rastum kokias dešimt.