Sukhothai istorinis parkas ir aplink

Sukhothai parką nutarėm aplankyti pavakare. Iš pradžių viskas ėjosi sklandžiai. Kol atmynėm 10 km nuo naujojo Sukhothai miesto ir šio bei to užkandom, švietė saulė ir, kaip visada, buvo karšta. Paskui bevažinėdami aptikom užpakalinius parko vartus be jokio užrašo. Suabejoję, ar čia gerai per tuos vartus važiuoti, sustojom. Vietinė bobulė paragino važiuot į parko vidų, tai mes paklausę patarimo ir numynėm... Deja, tuo mūsų sėkmė ir pasibaigė. Vos spėjus įsijausti į turistų vaidmenį, užėjo toks škvalas su lietum, vėju ir griaustiniu, kad teko skubiai slėptis po kavinės stogu, o kai jau lietus apstojo lyti, tai pradėjo temti. Ir nors buvo visai smagu pavažinėti aplink griuvėsius, prietemoje, deja, fotografuoti buvo jau per tamsu. 

Šiap keliai nebuvo labai vaizdingi, bet buvo įdomu. Važiavom pagrindiniu Tailando ryžių bliūdu, tai yra centrinėmis lygumomis, kur visur žaliuoja ryžiai, cukranendrės, tabakas ir visos kitos gėrybės. Pravažiavom ir tas vietas, kur pernai buvo didysis potvynis. Žurnalistai ne daug perdėjo, ant namų sienų matosi, kad vanduo buvo pakilęs iki pusės pirmo aukšto, keliai kai kur išplauti, kai kur matosi likučiai barikadų. Bet ir dabar, sausojo sezono įkarštyje, upės pilnos vandens, kai kur iki kelio lygmens tetruksta kokio sprindžio ir visur taip lygu, kad net sunku suprasti, kaip čia tų potvynių nebuna dar dažniau.

Sukhothai griuvėsiai.

Tailande beveik kiekviename  parkelyje pristatyta treniruoklių, kurie retai būna užimti. Sunku prisiversti sportuoti nemokamai, visai kas kita, kai nusiperki abonimentą :)

Nemokami aerobikos užsiėmimai parke, super idėja, galėtų kažkas panašaus ir Lietuvoje vykti.

Ant lauko pliko kelios cukranendrės apsvilusios liko...

Dūmu buvai, dūmu pavirsi...  Pakelėse daug nedidelių krematoriumų, todėl kapinių nematyti.

Mūsų girdyklos, super išradimas. Įmetei batą ir turi litrą geriamo vandens. Lietuvoje net nesusimąstai, kad gerti ir praustis vandeniu iš to paties čiaupo - prabanga.