Karstai: vėl Ho Ši Mino kelias

Oras buvo ne visai fotogeniškas, tad nuotraukose matosi tik maža dalis to, kas mums padarė didžiulį įspūdį- karstinė kalnodara. Kalnai, tarsi pirštai, kyšojo parėmę debesis. Visai gera vieta sutikti Drakono metus, kuriuos vietnamiečiai šventė atsakingai ir triukšmingai. Kioskuose galima buvo nusipirkti petardų, netiktų dolerių ir šventiškai supakuotų visus metus neišpirktų prabangių sausainių dėžučių. Ir nieko daugiau. Sausainiais mitome penkias dienas :)

Vėl važiavome Ho Ši Mino keliu ir vėl mums labai patiko. Patiko viskas, išskyrus orą ir sausainius. Tokio oro mes ir Lietuvoje turime. Mintis - pagrindinė jėga minanti pedalus. Ta mintis žudikė ir sutrugdė vis tolyn judėti į Vietnamo šiaurę. Pasukome ten, kur šilta ir šviečia saulė. Ech, gėris, kai gali daryti tai, ką nori.

Sausio 23-iąją, per vietnamiečių Naujuosius metus,  sustojus nakvynės, viešbutėlio šeimininkai mus pavaišino, kuo patys turtingi buvo:)

Šis čiulbuonėlis kalbėjo trimis skirtingais balsais ir dar dainuoti mokėjo.

Šitas visą laiką tylėjo :)

Ar pastebite raudonas vėliavas? Jos kabo beveik prie kiekvieno namo. Čia buvęs Šiaurės Vietnamas.

Gal ir visai ne kvaila irkluoti kojomis, ką dauguma šioje Vietnamo dalyje ir daro.

Niekieno žemė tarp Vietnamo ir Laoso. Ar galite patikėti, kad už dviejų kilometrų (tikrai tikrai) yra šilta ir šviečia saulė!