Tarp Kambodžos ir Vietnamo

Pasirodo, be paaiškinimų nuotraukų palikti nereikėtų, o ir žodžius reikia rinkti atsakingai ;)

Apie dovanas gautas penkių šimtų dienų kelionėje proga. 

Buvo ketvirtadienis, tad netraukdami į savaitgalį ir per daug nemąstę nuvažiavome į Vietnamo konsulatą Sihanoukvillyje. Aišku, reikėjo užpildyti anketą su visokiausiais jau ne kartą matytais klausimais, kaip telefono numeris, kurio neturime, adresas Vietname, sponsorius Vietname ir panašius. Įpratome nekreipti dėmesio ir tiesiog užpildyti visus tarpus. Konsulate tuščia, vizą padarė per penkias minutes ir trys mėnesiai kainavo "tik" po devyniasdešimt dolerių. Pasirodo, teks Kambodžoje dar ilgai pabūti, nes nesusimąstę įrašėme, kad į Vietnamą norime įvažiuoti priešpaskutinę Kambodžos vizos galiojimo dieną. Tik žiūrėdami į vizos lipduką prisiminėme skaitę, kad Vietnamo viza turi tikslią įvažiavimo datą. Ech, nepatinka mums tokios dovanėlės,  nesinori, kad už mus planuotų kelionę atsitiktinumai, bet gal tik į gera. Mindami atgal į viešbutėlį ėmėme kurti naujus maršrutus, gal dar ten nuvažiuoti, gal dar ir ten, kad jau laiko turime...

O viešbutėlyje besiskaipindami sužinojome, kad "Snoro" likimas, o tuo pačiu ir dalies mūsų pinigėlių likimas labai jau neaiškus. Ech, nepatinka mums tokios dovanėlės. Labiausiai neramino mintis, kad norint atgauti indėlio draudimo pinigus teks užpildyti kokį nedidelį popierėlį asmeniškai prisistačius į draudimo bendrovę. Na, tikimės, kad gal jau nebereikės. Stebuklas tas internetas.

Taip likome kelias dienas pasižiūrėti, kaip čia mūsų piniginiai reikalai klostosi, o kai jau viskas aprimo, tai tų "privalomų" dienų Kambodžoje liko ne tiek jau ir daug, norint aplankyti "tą" ir "aną" reikėtų dumti lėkti, o prie vandens gyvenimas teka taip ramiai ir lėtai. O gyventi ramiai ir lėtai taip malonu...

Taigi, kelios nuotraukos iš paskutinės dienos Kambodžoje ir pirmų dviejų dienų Vietname :)

Krovininių bobulių kolona.

Lotosas

Viduje skanus drebutis, o drebučio viduryje - kaulas.

Ličių maišiukas už paskutinius pinigus.

Artėjant prie sienos asfaltas dingo.

Į Vietnamą, į Vietnamą vežame visokį chlamą.

Štai ir raudona vėliava. Ir kur ji mums matyta...

Judesio Vietnamo pusėje jau daugiau...

Sklabiniai džiūsta gatvėje. Kaip praktiška juos džiovinti ant pakabų. Nors pirmą kart pamačius dar Tailande atrodė tarsi dėvėtų drabužių išpardavimas.

Plonytė geltona ryžių linija.

Jaučiasi, kad vietnamiečių ir kinų istorija turėjo ir bendrų taškų.

Hamakai lauko kavinėje.

Kol kas dar nežinome, kas tai, bet matėme ne vienoje vietoje.