Saigonas

Ateina didvyriai ir vėl išeina, atėjo Ho Ši Minas ir tokio vaikystėje girdėto miesto kaip Saigonas nebeliko. Bet pavadinimas dingo tik žemėlapyje, žmonės ir toliau sėkmingai savo miestą vadina Saigonu. Užsukom į šį septynių su viršum milijonų gyventojų ir tikriausiai dar daugiau motociklų turintį miestuką.

Senokai nebuvus didmiestyje mums patiko pabūti turistais. Plačios pagrindinės ir siaurutės šalutinės gatvės, nemažai parkelių ir šiaip žalumos, visai smagu pasėdėti su šaltos kavos stikline ar alaus bokalu prie mažučių staliukų lauko kavinėje ir tiesiog stebėti aplink verdantį gyvenimą. Kelios šio gyvenimo akimirkos ir jums :)

Artėjam prie miesto A1 autostrada.

Vis dar A1 autostrada.

Pasukom pietiniu apvažiavimu ir gyvenimas aplink tarsi sulėtėjo, žmonės meškeriojo, šiap bendravo pasistatę po alaus bokalą.

Pakelėje tarsi ant vandens plūduriavo namukai, bet tolumoje jau kilo dangoraižiai.

Viena greitkelio pusė...

...ir kita.

Čia įrodymas, kad mes nebadaujam ;)

Mums buvo netikėta bonsų gausa pakelėse ir parkeliuose.

Maistelio paklausa ir pasiūla :)

Nuotraukose gatvės atrodo gan tirštai prikimštos motociklų, bet realiai tai įvažiuoti ir išvažiuoti iš miesto sunku nebuvo.

Iš pradžių iš šitų bokalų gėreme kavą su ledu, prie kurios priklauso dar ir arbatos užsigėrimui.

Šalmus dėvi visi motociklistai ir jų pasiūla didžiulė.

Istorijos muziejaus kampelis. (Čia turėtumėte pagalvoti, "Oho, kokie jie kultūringi, net muziejuj buvo.")

Būtų buvę įdomu pamatyti vandens lėlių spektaklį, bet kad lėlės į kampą buvo suremtos ir, panašu, jau senokai.

Čia turistų daugiau nei muziejui :)

Vakarinės pigaus alaus paieškos :)

Ta pati gatvė dieną.

Azija.