Long Xuyen - Saigon: Mekongo delta II

Mekongo delta- vandens karalystė. Vandens kelių – kanalų – gerokai daugiau nei asfalto. Įsivaizduokit miesto planą, kur keliai – tai kanalai, o upės – mašinų ir motociklų trasos.

Sustoja sunkvežimis pakelėj ir iš jo maišus krauna į baržą, kad nugabentų ten, kur galbūt sės ryžius. Taip, būtent sės, nes sodinimas kupsteliais rankomis, panašu, kad jau atgyvenęs reikalas. Pakrantėmis pagaliais prismaigstytos kokios tai į vandens lelijas panašios žolės. Tos, kurios neprismeigtos, plaukia kupstais pasroviui. Pakelėj galima pamatyti tų lelijų stiebus, džiūstančius saulėje. Įtariam, kad būtent tuos stiebus tik smulkiai supjaustytus gavom prie sriubos. Dar pakelėj galima pamatyti egzotiškos. Akvariume rangosi gyvatės, ant pagalio pakabintos žemyn galvomis blaškosi ar tik ne slankos, narveliuose kokosus graužia žiurkės,  tupi balandžiai, rupūžės. Slankas atpažinome ir keptas, luptas varles taipogi matėme ant prekystalių, kitų lyg ir ne.

Vanduo žmones maitina. Daugybė tinklų išteniota kelių sprindžių gilumo vandeny. Prie sriubos ganam įvairių vandens žolių. Daug žuvies, krevečių, krabų ir kitų jūros bjaurybių. Ryžiai gi irgi tarpsta vandenyje. Nesuprantamas tas ryžių gyvenimas, vienoj vietoj traktorius laukus minko, kitur jau žaluma želia, dar kitur jau derlius nuimtas.

Kelias – tai žemių kaupas atsiradęs pagilinus kanalą, plotelis žemės namui pasistatyti – taipogi supiltas kasant kanalą. Kai kuriem tos žemės ne tiek daug teko, tad namai stovi tiesiog virš vandens. Matėm, kaip mergaitės kamuolį mėtė, verandos sienos tinklu aptrauktos, kad nereikėtų kaskart į vandenį bristi.

Bet žmonės, kurie tik turi plotelį žemės, augina daržoves, aplink namus aptvetos, kad neišplauktų į didžiuosius vandenis, turškiasi žąsys, po pakelės kavines ganosi viščiukai, kas jau nieko neturi, tai bent jau šuniuką augina. Tokio ūkiškumo nematėm tikriausiai nuo pat Europos.

O ir šiap, bent jau iki šiol, žmonės mums pasirodė tokie suprantami, natūraliai paprasti. Jei Indijoj ar Nepale nepamatysi, kad vaikinai su merginom bendrautų, vyrai atskirai, moterys irgi atskirai, taip net nejauku būdavo, kai matydavom keliolikmečius vaikinus apsikabinusius, o garas net per ausis eina. Vietname vaikinai merginas ir ant dviračių vežioja, ir kavinėse kartu sėdi. Na, tik vienintelis nukrypimas -  jie tiesiog mėgsta dėvėti antsnukius. Tiek vaikinai, tiek merginos, tiek suaugę žmonės sėda ant motocilko prieš tai užsidengę nosis ir burnas įvairiausių raštų antsnukiais. Moterys mėgsta platesnius, kad dengtų ausis ir kaklą, - žodžiu apsimūturiuoja, kad nei vėjas, nei saulė joms į veidą nepažiūrėtų. Trikampes kepures dėvi tiek jaunos, tiek senos. Tos kepurės rišamos plačia skarele ir bantai  užrišami ties ausimis, tokiu būdu skarelės platumu taipogi galima uždengti smakrą, burną ir nosį. Smogas, dulkės, saulė, vėjas – antsnukiai tikrai visai geras išradimas, mes irgi nusipirkom.

Na ir dar - vis tik verslūs  tie vietnamiečiai. Kažkokioj apklausoj skaičiau, kad lietuviai labiausiai vertina apsukrumą, ne taip kaip kokie ten snobai anglai išsilavinimą ar pan :) Panašu, kad mes daugiau turim bendrumo su Vietnamu, nei su Europa ;)

Pusryčiai ant šaligatvio :)

Šiap jau tai buvo pati prasčiausia sriuba, kokią iki šiol ragavom, bet ir kainavo pigiausiai, tai bent tiek ramina :)

Mekongas

Pasėti ryžiai.

Lotosai žydi.

Idėjos pavasariui :)

Linksmieji pokemonai ;)

Anksti ryte ryžiai patiesiami ir grėbliu išstumdomi plonu sluoksniu, kad džiūtų saulėje.

Kavos pertraukėlė.

Kava labai stipri ir pilama ant ledo.

Vaizdelis geriant kavą: kelias, kovinis gaidys, namukai,diedukas, kanalas, barža.

Keliai.

Pakelės kavinė.

Žiurkės, mintančios kokosais.

Rupūžė.

Balandžiai ir vištos.

Mauzoliejai.