Geras gyvenimas Ko Chang saloje I

Jau senokai važinėdami po šaltokus kalnus, planavom pagulinėti šiltame paplūdimyje, kur palmės palinkę virš vandenyno ir gyvenimas teka tingiai ir maloniai. Tam Ko Chang sala tiko kuo puikiausiai. Nusibeldus į patį salos galą iš pradžių kiek supanikavom, kad kurortėlis, kuriame planavom apsistoti, neveikia, bet paskui viskas išsisprendė tik į gera :) Tyla, ramybė, jokių kaimynų, tik berniukas – kurortėlio sargas su dideliu šunim - tikras salietis per dienas gulintis hamake ir geriantis Bacardi romą. Čia mes ir pasilikom, deja tik vienuolikai dienų, nes dienos taip greit lekia. Nereikia manyti, kad nieko neveikėm, maudėmės vandenyne ir prausėmės po nuosavu kriokliu, plaukiojom su vamzdeliu ir stebėjom galybes įvairiausių žuvų, paskui nusižiūrėtas žuvis bandėm pagauti :), rinkom kokosus kaimynų sode, gaminom maistelį iš pagautų, surinktų, o daugiausiai nusipirktų pardukėje (iki kurios su berniuko pirda tekdavo lėkti apie 14 km vaizdingu ir sudėtingu keliuku) gėrybių. Kadangi nebuvo elektros, tai jūrai ošiant miegodavom 11 valandų per parą, kai pripranti visai ne per daug. Jei ne besibaigianti Tailando viza ir interneto trūkumas, čia tikriausiai būtume ir pasenę. Iš tiesu sakau jums, salos vandenyne puiki vieta, kuri turi tik vieną trūkumą - iš čia gali ir negrįžti.

Žemyno krantas

O ten priekyje sala, dėl kurios visi čia ir susirinkę.

Kitas krantas.

Mandarinus gigantesis :)

Štai mes ir vietoj, tuoj dribsim į hamakus.

Prašom labai nesityčioti, bet čia mes ir gyvenom.

Namukas - tas kur žemesnis, tas aukščiau - tik meditacijai žvelgiant į tolius :). Nelabai matosi, bet dešinėje - mūsų prausykla, kriokliukas.

Kokosai čia dauginasi laisvai ir nevaržomai.

Vienintelis erzinantis dalykas - tai šitokios šiukšlės.

Jei jums atrodo, kad kelias status jūs klystat.

Jis labai status.