Bangkok - Ko Chang: mums patinka Tailandas

Gal kiek per ilgai užsibuvome Indijoje, nes atskridus į Tailandą stebino tokie dalykai,  kurių galbūt būtume nepastebėję. Pavyzdžiui, kad žmonės vaikšto šaligatviais, kad nuo ventiliatorių neplevėsuoja pusmetriniai voratinkliai, o patys ventiliatoriai blizga, nes nuo jų konstrukcijos nuimti parduotuvės celofanai, televizorius veikia tyliai, nieks gatvėje nesignalizuoja, tik kartais švelniai skambina varpeliu.

Iš oro uosto nusprendėme važiuoti tiesiai link jūros, neaplankydami Bankoko. Pasirodo, tai buvo labai teisingas sprendimas, nes dalis sostinės buvo apsemta neeilinio potvynio. O keliai mus nustebino. Galybė juostų, trijų, keturių aukštų estakados... Gerai, kad kelkraštis - tai vienos juostos asfaltuotas rėžis, kuriuo dalinomės su motoroleriais ir motociklais. O kitą kelio pusę pamatėm tik trečią dieną :)

Ir dar nustebino maisto gausa. Skaipindami tik apie tai ir tepasakojom :)

Nematėm iš koto verčiančios egzotikos, bet jautėm atostogas. Tereikia kiek praalkti, ir tą pačią minutę išdygsta pakelės kromelis su garuojančiomis sriubomis, o gal net visas kaimo turgus su jūros gėrybėmis, mėsa, vaisių kokteiliais ar keptais bananais. Važiuodami pakrante nakvynės matėm daug ir už gerą kainą. Pavyko net kelis kartus ant jūros kranto palapinę pasistatyti. Daug neblogų dviračių parduotuvių, bet, laimei, mums labai jų neprireikė.  Žodžiu, Tailandas mums labai, na labai patiko.

Pirmieji metrai Tailande. Čia tik į vieną pusę antram aukšte...

 

Pamačiau šį meškutį ir iškart prisiminiau tavo, Lauryna, meškius, kuriems gyvenimas daug linksmiau susiklostė :) Prisimeni, kaip tavo meškis bėgo bangomis? O kaip keliavo į kalnus?

Super ramios šventyklėlės ant jūros kranto, puiki vieta pailsėti.

Užsukom į jūros bjaurybių turgelį, norėtųsi visko paragauti, bet kartais net nežinai, nuo kurio galo kokią bjaurybę valgyti :)

Laisvę krabams! Supančioti vargšeliai gali tik akis vartyti.

Šitie mums labiausiai patiko.

Mažas mielas bjaurybių pardavėjas.

Ragaujam...

Gurkiam...

Mąstom...

Dar viena šventyklėlė, groja rami muzika, pučia gaivus vėjas nuo jūros, sėdėtum ir sėdėtum.

Vakarinis peizažas nuo viešbučio terasos, pats viešbutėlis ant polių ir gali sėdėti ir spjaudyti tiesiai į vandenį, kaip kapitonas nuo laivo tiltelio (na, ar kažką panašaus daryti).

Kaimyninių "kapitonų" terasa.

Mūsų dvirkos kukliai atrodo, bet taip pat kaip ir kaimynų vokiečių motociklai iš Europos atvažiavo ;)

Žvejų gyvenimo kasdienybė.

Kelis vakarus bendravom su kaimynais rusais. Trys kartos atsiskraidino savos gamybos katamaraną ir planuoja pusmetį po salas pasidairinėti.

Fotografė šuolyje :)

Drakono vaisius ir augalas, ant kurio jį beaugantį pastebėjome. Pirkom turguje, skonis neįpatingas ir neišraiškingas.

Radom ir tokių smagių kelių.