Kas nelabai įdėmiai nagrinėjo nuotraukas, primenam, kad tam neįmantriam ženkle, prie kurio didžių keliautojų poza mes nusipyškinę ankstesniame įraše, užrašyta net ne pėdos, o metrai virš jūros lygio. Dabar teoriškai kelias turėtų eiti tik žemyn, cha, teorija sausa šaka (gaila, ne pats sugalvojau:). Kelias vingiavo kaip jam patiko, tai žemyn, tai aukštyn, tai upelio vaga, tai per didžiulius akmenis, tai dar į vieną perėją užsuko. Užtai buvo gražu.
 |
| Čia mes... |
 |
| ...ir vėl mes. |
 |
| Kad tik kojytės nesušlaptų... |
 |
| Žemyn nuo Rohtang La link Manali. |
 |
| Čia ne kokia nuošliauža, čia indai kelią platina ties Rohtang La perėja. Daro viską, ką gali, anot užrašo. |
 |
| Per vieną dieną - keli metų laikai: sniegas viršūnėse, žydinčios pienės žemėliau ir krintantys lapai pasileidus dar žemiau. |
Subscribe
8 komentarai:
Šitos nuotraukos labai gražios ir labai mielos.
Labai labai mielos...
Ir jūs klystate, mes labai stebime viską, ne tik metrus, atstumus ir kilometrus, bet ir rūbelius, dviračius, bagažą, vandens atsargas, o ypatingai ištyrinėjame maistelį, kai tik šitai mums leidžia stebėti nuotraukos. Mes netgi matome, kad jūsų krepšiai ant dviračių migruoja iš vienos pusės į kitą ir net kai visiškai nublunka sugeba "atnaujinti" savo pradinę raudoną spalvą...
Žiūrėjau žiūrėjau ir iš pradžių nesupratau, kodėl man šitas įrašas taip patiko - o paskui tik dingtelėjo mintis - o gi todėl, kad Jūsų pačių atvaizdų šiame įraše buvo daugiau. Papildysiu Kristiną pasakydama, kad sekam ir tai, kaip Jūs atrodot: ar nesušalę, ar nesublogę labai, ar šypsotės. Ir vis gi baisiai smagu matyti, kad tikrai šypsotės.
P.S. Beje, praėjo beveik metai, o Jūs atrodot nė kiek "nepasenę" :) - matyt, gerai konservuoja tie budistų ryžiukai :)
PS
Oi Inga leisk tave patikslinti, praėjo tikrai daugiau nei metai. Bet jei žiūrėsim nuo kada jie "sėdo" ant ryžiukų, tai metų gal ir nebus.... O dėl sekimo tai jau taip. Nuotraukas kur yra Tomas su Jurga aš irgi ištyrinėju labai nuodugniai :) O jie turiu pripažinti atrodo tikrai neblogai, tiesiog atostogų dvasios pagauti ....
Kaip mielai jūs čia mus aptarinėjate... ;)
Gerai čia mane Kristina pataisė. Norėjau parašyti "daugiau nei metai, o parašiau kitaip...
O Jus mes ne tik mielai aptarinėjam, bet ir nuodugniai tyrinėjam, tad prašome mus dažniau pradžiuginti savo pačių nuotraukomis neįtikėtinų vaizdų fone, kad turėtume "medžiagos" šypsenų, krepšių spalvos, maistelio ir kitai analizei :)
O Lietuvoje jau dygsta grybai - raudonviršiai ir voveraitės. Skanu su sviesteliu, grietine ir svogūniukais. Čia tam, kad seilę nurytumėte...
Viena bendrybė: pas jus sumažėjo mangų, o pas mus baigiasi vasariniai obuoliai...
O ryžių mes vis dėlto, atvirai kalbant, tiesiai pasakant, nelabai mėgstame...
Ryžiai dar nieko, aš džiaugiuosi, kad nemėgstu grikių, nes be to, kad jie nelabai skanūs, tai dar ir brangūs. Jau geriau lietuviška bulvytė, o jeigu dar su tuo raudonviršiu ir sviesteliu....Mmmm...Gaila, kad Indijoje jokios gamtos gėrybės jūsų negali pradžiuginti...Negali jų nei po medžiu rasti, nei nuo medžio nusiskinti...Bet už tat jus džiugina mūsų akims neįprasti ir egzotiški vaizdai :)
Tokios gra=ios nuotraukos, kur galim pamatyti jus! Ir dar tokius laimingus. Tikrai graži kelionė keliu žemyn...
Lauryna.
Rašyti komentarą