Iranas – Bahreinas – Šri Lanka: malonios staigmenos

Prisipažinsim, Lietuvoje prieš kelionę nebuvom numatę tokios krypties, svarstėm, kaip ten mums seksis važiuoti per Pakistaną, kur geriau darytis vizas, kurį atstumą važiuoti autobusu, kur jau minti dviračiais. Bet kai ėmėme rimčiau svarstyti Pakistano opciją, paaiškėjo, kad Zahedane vizų užsieniečiams jau nebedaro, reikia važiuoti į Teheraną, kas atrodė labai nepatrauklu. Beto, sutikti keliautojai vokiečiai, anot jų pačių, labai stengėsi, bet Teherane Pakistano vizos taip ir negavo. “Važiuokit į Vokietiją, ten gausit”, - toks buvo atsakymas ambasadoje. Kitas atbaidantis aspektas buvo orai. Buvo jau pabodęs šaltis Irane, o Pakistane orai nežadėjo permainų į šiltąją pusę, šiaurinė- pati įdomiausia- Pakistano dalis žiemą iš vis nelabai pravažiuojama dviračiais. Na ir šiaip, Pakistanas neatrodo kaip kurortas keliautojams.

Visą dieną žiūrinėjom variantus kaip pasiekti Indiją, bet jau kitą dieną kaifavom nusipirkę bilietus į Šri Lanką. Ir vizų nereikia, ir bilietas pigesnis nei į Indiją, ir šiaip egzotiška, ir ne “pagal planą”.

Skristi su dviračiais nėra pats patraukliausias keliavimo būdas. Bet mums sekėsi.

Pirma staigmena- Reza, pas kurį svečiavomės prieš kelias dienas, yra būtent tarptautinio terminalo Širazo oro uoste vadybininkas ir jo stiklinis ofisas – pačiame išvykimo salės centre. Ir šiandien, nors jam laisvadienis, jis dirba, nes susikeitė su kolega. Taip liko “nepastebėtas” mūsų 10 kilogramų višsvoris, kuris galėjo būti įvertintas 150 dolerių.

Antra staigmena- Bahreino oro uostas ir nemokama nakvynė. Gal kas dažniau keliauja, tai žino visokiausių gudrybių, bet mes net neįtarėm, kad vien dėl to, kad skrendam su ta pačia oro bendrove ir tarp skrydžių susidaro ilgas laiko tarpas, galime pretenduoti į viešbutį, vakarienę ir pusryčius. Dabar jau drąsiai galim teigti, kad buvom Bahreine, nes išeinant iš oro uosto buvo įdėtas antspaudas pase ir “apžiūrėjom” šią “dviejų jūrų karalystę” tiek naktį, tiek dienos šviesoj. Šilta, tvanku, prabangu, geri keliai, po Irano super tvarkingas eismas, nepraktiškos prabangios mašinos, balti namai, žalios vejos, daug vandens. Tai va – jautėmės tarsi gavę kalėdinę dovaną – nulis papildomų išlaidų, o mėgavomės nakvyne, švedišku stalu ir “ekskursija” oro uostas – viešbutis - oro uostas.

O čia "įrodymai", kad pasakojam tiesą :)

Tomas bando prisijungti prie interneto. Laimei, laiku sustojo, nes minimalus mokestis - 20 eurų.

Nelabai mes derėjome su savo megztiniais viešbučio foje.

Mūsų viešbutis priešais šitą.

Nepaliaujame ryškiai fotografuotis...

Pyškinom pro autobuso langą.

Atsitiktinai pykštelėjimai pro langą.

Oro uosto kaimynai.

Kai pamatėm pro oro uosto langus, kad net ir mūsų bagažą krauna į reikiamą lėktuvą, buvom ABSOLIUČIAI patenkinti.