Ho Ši Mino kelias - malonumas prasideda

Nors kai kurie žemėlapiai Ho Ši Mino kelią piešia beveik nuo pat Saigono, tikrasis malonumas prasidėjo tik nuo Plei Kan, mažučio miestelio, kur susitinka Kambodža, Laosas ir Vietnamas. Eismas visai apmažo, kelias paplatėjo, asfaltas pagerėjo - dviratininkų svajonė. Kelias ir iki šiol buvo banguotas, bet dabar įkalnės pasidarė ilgesnės, kokių 5 - 10 kilometrų, tad vienu ypu neužlėksi, o ir apie įkalnes įspėjantis ženklas rodė vis 10%. 

Kon Tume pasidairėme po bandelių parduotuvėles, nusipirkome dviračiams stabdžius ir naują padangą, nes kiti miesteliai teturėjo tik būtiniausius išgyvenimui reikalingus dalykus, kaip mobiliakų kioskus, motociklų pardukes, remonto skylutes, sriubų bei ryžių užeigas bei po kuklų viešbutėlį. Miesteliai buvo įsikūrę kas 55-60 kilometrų, tad minant per kalnus atstumas nepasirodydavo per trumpas. Tarpuose žmonių gyveno visai menkai, karts nuo karto, tarsi razina, pasitaikydavo koks etninių mažumų, kalnuose gyvenančių genčių kaimutis. Čia pasidairyti būdavo visai įdomu. Kuklūs mediniai stačių lentų namukai, nors prie dažno stovi palydovinė lėkštė, kad tik teliką galėtų žiūrėti, kuris, panašu, yra pagrindinė namų prabanga, prie namų džiūsta eilė skalbinių, nuogašikniai pypliai, kūdikiai knapsintys marškose ant motinos pečių,  kokia bobulė nei nuoga nei apsivilkusi, tarsi indė įsisupusi į storo audeklo juostą, dažnos dantyse - pypkutė, ant nugaros- pintas krepšys, tarsi kuprinė.

Pakilom į vieną perėją, dar į vieną ir oras pasikeitė. Saulė, kuri stropiai švietė nuo pat Tailando, dingo, mes įlindom į debesį, drėgmės padaugėjo, ėmė šniokšti upeliai, o aplink kelią ėmė tankiai želti viskas, kas tik žalia.

Na, bet nuotraukos link kalnų artėja palengva :)

Pleiku miesto motociklai. Iš paplėkusios sienos galima spręsti, kad ir čia dažnai lyja, bet mums švietė saulė.

Tokia visai ne vietnamietiška pora :)

Pakeliui matėm, kaip žmonės basomis išlipdami iš autobuso įsispiria į šlepetes, kad degalinės lankytinus objektus apžiūrėtų :)

Gal jau paskutinė kavos nuotrauka:) Tarp kitko, nekvepia džiūstanti kava, kaip jūs komentaruose įsivaizduojat. Džiūstančios kavos pupelės turi šlapio džiūstančio daikto kvapą - jokios romantikos :)

Populiarus stalo žaidimas.

Moteriškė nusipirko antyčių Kon Tumo turguje.

Džiūstantys smilkalai ant šventyklos grindinio.

Kon Tumo šalmų mados.

Ir čia šalmai :)

Ir čia šalmai.

Artėjam prie debesų :)

Tiltukas per upę.

Čia mus kokis tai fotografas nupyškino, ir šypsotis liepė, ir mojuot liepė, ir ant moco priekin pavažiavęs pyškino :)

Ech, tose nuotraukose kalnu nesimato...

Pervirtus perėją pasidarė drėgniau.

Po upelį kas keli šimtai metrų...