Hue - šiek tiek kultūros paveldo, lietaus ir didmiesčio patogumų.

|2 comments

Už tą pačią kaimo viešbutėlių kainą gavome ir langą, ir balkoną, ir baltą patalynę, ir baltus rankšluosčius, ir TV su angliškais kanalais, ir internetą. Ech, tie didmiesčių privalumai...

Prabangus priėmimas: ir žmonių, tai yra motociklų, daug, ir drakonai šoka, ir gyvi būgnai bamba, ir šeimininkai ant laiptų stovi ir ateinantiems ranką spaudžia.

Prie šventyklų ir ne tik praėjus pirmus vartus atsimuši į štai tokius vartus - užtvarą. Moterys į kairę, vyrai į dešinę (čia aš pati taip sugalvojau :)

Pardukė, spėčiau, žvejams.

Kartais ir Hue mieste šviečia saulė.

Dviratininkų svajonė Azijoje II

|2 comments

Ta dviratininkų svajonė visaip kraipėsi, rangėsi, mėtėsi tai aukštyn, tai žemyn ir nesidavė taip greitai įgyvendinama. Buvo laiko pasidairyti aplink, juo labjau, kad dairytis buvo į ką.

Visur aplink tikrų tikriausios džiunglės. Holivudas prikūręs galybę filmų apie kareivius džiunglėse, bet tik pamatęs šias vietas supranti, kad gal ir ne be reikalo. Medžiai, krūmai, žolės ir milžiniški paparčiai auga kaip siena, visą tai dar apraizgę lianos, amžinas lietus, visur purvynai ir balos, dėlės ir kitokia bjaurastis, šlaitai tokie statūs, kad paslydęs čiuožtum žemyn kaip bobslėjaus trasoj su kliūtimis :). Nenorėčiau trenktis tiesiai be takelio per šituos kalnus ir dar su didele kuprine. Todėl visu tuo mes gėrėjomis nuo plataus asfaltuoto kelio, eismas irgi gėrėtis vaizdais netrukdė, buvo diena kai prasilenkėm su keturiom mašinom :) Daug rečiau pasitaikantys kaimeliai irgi pasidarė tarytum mielesni ir fotogeniškesni, bet čia tikriausiai tik dėl to, kad spėdavom pailsėti, kol privažiuodavom sekanti kaimutį :)

Važiuodami prisiminėm ne taip seniai skaitytą Tim O'Brien novelę "The Things They Carried" apie Vietnamo karo kareivių grupelę. Lakoniška, bet įsimintina ir prie kai kurių peizažų tinka.