Sihanoukville - Kampot: tarp dviejų Kambodžos kurortų



Salos vandenyne

Karšta, dviračiai savavališkai prigulė, nors mes jiem liepėm stovėti ir nekrutėti :)


Kadangi net Tomas nesuprato, kas šioje nuotraukoje, tai paaiškinsiu. Staliuko kampas, smėlis, moteriške su naščiais sriubos, vanduo, šviesos...




Kempinguoti labai karšta, bet mes vienai nakčiai surizikavom. Tolumoje vienišo vokiečio WW ir šveicarų sunkvežimis-pilaitė. Į kadrą nepateko dar vienas namukas ant ratų, kuris čia jau beveik metus kempinguoja.




Pakelės nupiltos ryžiais - ryžiapjūtė :)



Vienuoliai namo drožia su pilnais (tikėkimės) puodais pinigų.

 Stilizuoti hot dog'ai - bagetė prikimšta šio bei to...





Buivolas duobutėje.

Vienas iš galybės apžiūrėtų viešbutėlių Kampot'e.

Moto - karieta



Duranas miesto centre.

Koh Kong - Sihanoukville: Kardamonų kalnai ir cukranendrių jūros

Pasidairėme iš balkono, atėjo laikas ir į tikrąją Kambodžą iš arčiau pažiūrėti.

Anot Knygos, išvažiavus iš Koh Kongo turėjo prasidėti antros pagal dydį džiunglės  visoje pietryčių Azijoje. Kiek ten visokių endeminių, nykstančių ir jau išnykusių padarėlių rūšių, kaip viskas nepaliesta ir nenumindyta. Aišku, kad nieko panašaus nuo asfaltuoto kelio nepamatėme. Prieš keturis metus buvo pabaigti statyti tiltai per tris dideles upes ir regijonas tapo dar labiau prieinamas, tad nieko keisto, kad pakele miškas daug kur iškirstas ir jau vėl eilėmis ataugti spėjęs. Žmonių, tiesa, nedaug, tik prie tiltų, kur ankščiau keltai eismą stabdydavo, likę eilės maisto kromelių.  Kelias per Kardamonų kalnus bangavo kokius 90 kilometrų vis parodydamas tolumoje pamėlusias apaugusias kalvas. Žinojome, kad kažkur šone turėtų būti krioklių, bet ženklų į juos nesimatė, o aklai sukti į raudono molio "brydę" nelabai viliojo.

Antra dalis kelio buvo labiau civilizuota, jei namukai ant pastolių, pliki vaikai ir ryžių bei palmių laukai jau yra civilizacija. Iš pavėsių girdėjosi "eliauuuuu!", laimei, vaikučiai angliškai nelabai moka, tad įprastų klausimų nebuvo. Dienos pasitaikė labai karštos, todėl pamatę cukranendrių spaudimo aparatėlį dažnai stodavome  atsigaivinti. Nors karšta tai buvo mums vieniems, moteriškės dažnai po pižamomis net  medvilnines kojines pasimovę, su pirštinėmis (??!), veidus apsimuturiavę, bet tai greičiau dėl neneoro apskrusti saulėje, nei dėl vėsumos ;)

Išvažiuojam kiek pavyksta anksčiau, taip gaunam nors keliolika gaivių kilometrų.


Paliekam lygumas, toliau kelias banguojasi.

Kelias kai kur duobėtas. Kaip nebus, asfalto - vos per centimetrą :)

Kaip ir Šri Lankoj - matėm tik ženklą :)





Kambodžoje daug moteriškių puošiasi pižamomis. Dažna išsirenka spalvingą pižamą su mikimauzais ar pokemonais.





Kaubojus ant motociklo.


Pakelės arbūzai - ir atsigeri, ir pavalgai (taip kukliai, žinoma).


Eliauuuuuu! Mieli, smalsūs, bet gan nedrąsūs vaikai, susikuklino, kai išsitraukiau fotiką :)




Ryžių kuliamoji.

Penki kombainai :)









Vartai į vienuolyną, o gal šventyklą.

Saldūs užkandžiai.

Į banano lapą įvyniotas bananas aplipdytas ryžiais ir viskas apkepta ant žarijų.


Spaudžia cukranendres, jų sultis paskanins citrusiniu vaisium, užpils ant ledo ir bus gaivus gėralas.

Tiesą sakant, du gaivūs gėralai :)

Mobilus kioskas ir šventykla.


Ledo karieta :)


Važiuojant pakrante matėm nemažai nebaigtų statybų, daugybė sklypų buvo tušti, bet aptverti didele tvora - matyt laukiama geresnių laikų.

Pakrantė keli km už Sihanoukvillio - tylu, jokių prekeivių, jokių skėčių ir šezlongų.

Tik vienintelė medūza...