Čia kaip Kalėdos. Būti, važiuoti, dairytis, prabusti tokioje aplinkoje - dovana.
Tolumoje Ki vienuolynas. |
Ki vienuolynas |
Tam, kad kirstum upės intaką, dažnai tenka sukart kelis kilometrus pirmyn (kaip taisyklė aukštyn) iki tilto ir atgal. |
Tokių upelių per dieną rasdavom ne vieną. Kuo aukščiau kilom, tuo gaivesni upeliai darėsi :) |
Aukščiausia, kiek teko užvažiuoti dviračiais. Kunzum La perėja 4551 m. |
4 komentarai:
Pati gražiausia paskutinė nuotrauka- tai tarsi patvirtinimas, kad jums viskas gerai,kad tolimoji Indija jums svetinga ir pasiruošusi parodyti viską, ką turi nuostabiausio... tegu ir toliau taip...
Gera matyti jus abu nuotraukoje linksmai nusiteikusius ir, atrodo, visai nepavargusius, lyg palankus vėjelis būtų užnešęs į tokį aukštį. Bet suprantam, kad kelelis pakilt buvo ne iš lengvųjų.
Sveikiname su šiuo jūsų pasiektu rekordu. Būkit tvirti. Linkim dar daug daug malonių įspūdžių.
Labai ačiū.
Tiesą sakant, tikrai nebuvo sunku. Euforijos apimti, nuo kalnų didybės susisukusiom galvom (lėtai lėtai) užlėkėm į viršų. Kai čia ir dabar būti ramu, tai gali viską.
Tikrai labai gražios nuotraukos, tokios šviesios. Ypač paskutinė. Labai džiaugiuos už jus!!!
Rašyti komentarą