SubscribeBuvo drėgna ir gražu, ir ten buvom mes.
 |
| Tiuni kaimelis, ką ten kaimelis, tikras kaimutis... |
 |
| Ech, mes jau žinom, kad tryliktas tūkstanis bus ilgas... |
 |
| Na buvo gera baisiausiai... |
 |
| Ten, iki apačios, kokie trisdešimt kilometrų... |
 |
| Ar tik ne kukutį mes čia pagavom... |
 |
| Gražu kaip Lietuvoj... |
 |
| Pasiekėm Rampur miestelį. |
6 komentarai:
Bet tikrai, labai gražu. Jaučiu tesinori tik sėdėti kur nors aukštai ir dairytis. Bet va, jums tai važiuoti reikia... :)
Jurga, tu sugebi įdėti į dienoraštį nuotraukas, kurių įvertinimas NUOSTABU, tai dangus žemėje. Baltas pavydas, kad neteks niekada pamatyti tai savo akimis. Ačiū už tai, kad tai matome jūsų dėka. Sėkmės ,stiprybės ir nepakartojamų įspūdžių.
Kaip aš jūsų pasiilgau...
Aš labai jau nagla. Visada kažko prašau. "Parvežkit man beždžionę", "parvežkit man kaktusą", bet žinot, dabar ir kukučio užsimaniau. Labai smagiai jau jis ten nuotraukoj atrodo. Na, o jei apie jus, tai dvylika tūkstančių labai jau didelis ir tikrai įspūdingai nerealus skaičius. Tiesą sakant, man asmeniškai, labai sunkiai suvokiamas. Kaip ir tie Tiuni vaizdai, gražu, tikrai labai gražu. Na, bet ir pas mus Lietuvoj gražu, jei klausiat.
SĖKMĖS JUMS. LAURYNA.
Keliaujame su jumis širdimis ir jausmais...
Tomas tiesiog tampa panašus į čiabuvius, kuriems priklauso viskas, kas aplinkui, tiksliau- toks ,kokie vietiniai niekada nebus-valdingas, pasitikintis savimi ir nepriklausomas...- puiki Jurgos nuotrauka...
Rašyti komentarą