Buvo labai graži atkarpa. Nors ir nelabai produktyvi. Judėjom kokius penkis kartus lėčiau nei lyguma ir ne tik dėl to, kad labai gražu ar kelias prastas. Kelias taip vaizdžiai vingiavo, kaimelis, atrodo, buvo ranka pasiekiamas, o iki jo visokiomis pakampėmis susidarydavo penki kilometrai. Kelias beveik visą laiką ėjo kalno šlaitu gerokai pakilęs virš upės, tad kad nereikėtų statyti tiltų per intakus, teko išmaišyti visus Himalajų užkampius, atkartoti vingiuotas kalnų linijas, besidairant nuo atviro kalno šlaito.
15 komentarų:
ne nu jus man paaiskinkit (aisku jeigu galit) - nu kaip galima keliauti istysus metus? kiek cia reik pinigu tam prikaupt? ir kaip juos veziotis? kisenej, kuprinej kurva grynuju?
Tokie vaizdai kasdien- ROJUS žemėje.Tiesiog palaima,bet dviratį minti vis tiek reikia...
Na vaizdai nuostabūs, bet ir man paaiškinkit, ar tik nuo kalno mynėt? Jei taip, tai kaip stabdžiai atlaikė? O jei ir į kalną, tai kaip tada? Stūmėtės? Ir ar nė karto nuo tų serpantinų nesupykino? Nes man vien nuo nuotraukų galva sukasi :)Dvi mašinytes nuotraukose mačiau, o dviratininkų šioje atkarpoje ar buvote sutikę? Na laaaaaabai įspūdinga ši jūsų nuvažiuota atkarpa, nors lėta, bet galinga ir jėginga :))) Va dėl tokių vaizdų tikrai vertėjo kelionėje praleisti tuos metus!!!!
Pirmam anonimui - na ir kaip manai, ką Tomas toj didelėj juodoj kuprinėj veža?!
Ir tau Kristina paaiškinsim :) - kai pasuki į kalnus, tai tiesių kelių mažai bebūna, todėl ir atsarginius stabdžius vežamės :) Čia buvo mažas keliukas, tai juo per dieną važiavo kokie penki autobusai, penki keleiviniai džipai, dar keli krovininiai džipai ir keli motociklai. Žodžiu, dviratininkų rojus, tik kad kitų dviratininkų nesutikom.
Džiaugiamės, kad ir jums bent truputėlį gražu su mumis po kalnus dairytis.
Nuo šiol labai atidžiai žiūrėsiu į Tomo juodąją kuprinę-ji turėtų vis bliūkšti ir bliūkšti(jeigu dar tiksliau, jau turėjo būti visai subliuškusi...).Nuoširdžiai linkiu, kad ta juodoji kuprinė tarnautų pagal principą'' lydekai paliepus, man panorėjus...''
Nežinau ar į dviratininkų rojų, bet kad į rojų žemėj vaizdai panašūs tai tikrai. Ir pririškit stipriau tą juodąją Tomo kuprinę, kažko nepatikimai pakrypusi ji man nuotraukose atrodo :))))
Paskutunėje nuotraukoje kaktusas labai panašus į tuos, kokius Lietuvoje ant palangių augina, tik, matyt, dydis ne tas.Ir vis dėlto didžioji paslaptis- juodoji Tomo kuprinė...
Taip taip ir kodėl gi aš prieš kelionės pradžią prie tos kuprinės tyliai neprislinkau, gal dabar į darbą kiekvieną rytą nereikėtų keltis. O kaktusas gerulis, tik kažin ar Lietuvoje jam palangė tinkamo dydžio atsirastų auginti.....PS Lauksim nauju nuotrauku (ir kad juodoji kuprinė aiškiai matytųsi)...
Labai labai labai gražu, o dar labiau žalia.
Tiesą sakant, man ir nelabai suvokiama, kaip galima tokį ilgą atstumą į kalną važiuoti. Na, nuo kalno bent jau smagu, verta antrų atsarginių stabdžių.
O dėl kaktuso, tai pačiupkit man vieną į mano kolekciją. :)
Gerų vaizdų, Lauryna. :)
Man visada patinka skaityti tai, ką rašo Lauryna . Antras anonimas.
Taip Lauryna visada labai gražių spalvų įpina į komentarus. Jos komentarai kaip debesėliai: tokie lengvi ir svajingi...
(Neanonimas)
Lauryna, labai norėčiau tau padovanoti KAKTUSĄ-man visada gražu, kai žmonės kuo nors domisi, ką nors kolekcionuoja...( antras anonimas)
Oi, tik neužsuk keletą dienų, o čia jau visas pokalbis komentaruose užsimezgęs :)
O nuotraukos kaip visada be galo gražios... ir tikrai tikime, kad neatskleidžia visko, ką matote Jūs.
Sėkmės.
Būtų linksma gauti ir nenumarinti jo badu(Kaktuso). Tik ne aišku nuo ko, anonime.
pirmas anonimas.
ne nu pasakykit, as irgi noriu keliaut :) bet va lietuvoj tik isvaziuoju, tai per diena jau gaunasi 40lt sokoladukams su vandeniu ir 30lt maistui. ka jus valgot?
Rašyti komentarą