Atostogos Katmandu: keliaujam mes, bet už mus sprendžia vizos ir orai

Visas Katmandu senamiestis – kaip muziejus. Egzotiška paslampinėti siaurutėlėm gatvelėm, kurios vingiuoja, pasibaigia, apglėbia šventyklėles, staiga išplatėja iki erdvesnių vidinių kiemų, tada lenda pro siaurutę arką sienoje ir vėl šiukšlinos ir dulkinos veda tolyn pro batų, džinsų, momų(=koldūnų), bei geležų kioskus, prasisprausdamos pro kalnus agurkų, pomidorų, svogūnų, kopūstų, pupelių, išdėliotų čia pat ant žemės. Kol bandai išlaviruoti tarp dviračio rikšos ir motociklo, beveik praeini drožinėtus namo “pastolius”, kaspinais išpuoštus kampus, vos nenumuši kokios moteriškės, pasilenkusios ties šventyklėlė bei skalambijančios varpu, kad tik dievybės ir ją šiame chaose išgirstų.

Pypavimas vargina ausis, nuo kvapų rūpi užsispausti nosį, nuo dulkių ir smogo skauda akis, o gerklė tarsi stiklo vatos pilna. Dar reikia nuolat skenuoti kelią po kojomis, kad į ką neįliptum, kur nepaslystum – žodžiu, pasivaikščiojimas Katmandu gatvėmis nėra pati maloniausia pramoga.

Gatvės siauros, namai šešių septynių auštų, tad akustika puiki. Kol vakare visa gatvė nuleidžia geležines žaliuzes, o ryte pakelia, nebelieka kada miegoti. Gerai, kad miegoti mes galime bet kada, kai užsigeidžiam. Toks tad nieko neveikimo privalumas.

Kadmandu nėra pati puikiausia vieta atostogoms, bet kad taip jau gavosi. Po lėkimo autobusais ir traukiniais per centrinę Indiją (skubėjom į Nepalo kalnus prieš prasidedant musonams) bei treko Everesto rajone, rūpėjo atsipūsti ir paplanuoti, kaip važiuoti toliau. Iš kokių penkių variantų realus ir priimtinas liko vienas – važiuoti į Indijos šiaurę. O tam reikia Indijos vizos. O Indijos vizą gali gauti ne ankščiau kaip po dviejų mėnesių. Ir tik Katmandu. Tad pasilikome Katmandu, ketindami paatostogauti, o per atostogas juk reikia kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Iki šiol ilgiausiai vienoje vietoje teko pabūti septynias dienas (čia Šri Lankoje, Negombe), tad mėnesis Katmandu prabėgo labai greitai ir neskausmingai – skaitėme knygas, naršėme po gan lėtą internetą, žiūrėjome televizorių, atšviežinome dviračius (gavome siuntą iš Utenos Sporto Gamos, ačiū jiems!), iki soties prisivalgėme saulėtų mangų, tinginiavome ir apžiūrėjome tik labai mažą dalį to, ką Katmandu ir aplink jį esantis kultūros paveldas mums galėjo pasiūlyti.

Smogas

Tipiškas bardakėlis prie šventyklos

Beždžionė priima aukas :)

Ši irgi atrodo svajingai nusiteikusi...

Žvakių fabrikėlis :)

Katmandu nuo mūsų viešbutėlio stogo. O stogai - viena ramesnių vietų mieste. Šis žaliuojantis sodelis - šeštame septintame aukšte.

Rytas Thamelyje - turistiniame Katmandu rajone. Išstumtos šiukšlių dėžės, atsidarinėja kioskai, turistų dar nedaug, tad rikša varo link vienintelio taikinio - mūsų :)

Thamelio reklamos

"Ach, mano viena kojelė matosi!"

"Nesijaudink, toli tau iki mano kulšies"

Kiekvienas tarpdurys visokių gėrybių pilnas.