Išvažiavę iš paskutinės nakvynės vietos
neskubėjome, iki kito taško mums buvo tik kokie 30 kilometrų, kelias buvo gan gražus, lygus, ėjo jūros pakrante, kurią
dažnai gožė didžiuliai viešbučiai. Nusipirkome po bagetę, dar sustojome pakelės
kavinėje sriubos, o pamatę keliuką link jūros pasukome pasižvalgyti. O keliukas
atvedė iki pat vandens, priekyje ilsėjosi iškelti bliūdai-laiviūkščiai ir greta
stovėjo paprastas viešbutėlis, visai nedarantis prie gretimų pakrantės super
duper kompleksų. Viešbutėlis plokščiu stogu stovėjo tarsi prasmegęs tarp kopų,
priešais plačias paradines duris buvo išneštos kelios patogios kedės ir
staliukai. Ir nors buvo tik pusė vienuolikos ir iki mūsų tos dienos tikslo Hoi
An miestelio dar kokie šeši kilometrai, prikalbinau Tomą nueiti pasiklausinėti.
Kaina tiko, šeimininkai labai mieli pasirodė, tad, netikėtai patys sau,
pasilikome... šešioms dienoms.
 |
| Spėčiau, kad šie trys turistukai nesenai prasinešė pro Hoi An miestelio, pasižymėjusio siuvyklų gausa, parduotuves. |
 |
| Pakrantėje atšventėme kelionės tūkstantadienį. |
Subscribe
