Pastebėjimai iš Lenkijos

|1 comments

Nustebino:


· Lenkai sustoję trumpam negesina mašinų variklių, net tų, kuriose kondicijonierių neturėtų būti.

· Kantor– valiutos keitykla- primena tamsią lombardo skylutę ir litais nesidomi. Bankai valiutos keitimo paslaugų neatlieka.

· Per “Belystoko radiją” kalbėjo D. Grybauskaitė lenkiškai.

· Neįtikėtinai daug asfaltuotų keliukų.

· Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje dauguma keliukų, kuriais važiavome, ryškiai ir tankiai markiruoti kaip dviračių trasos.

· Ūkininkų sodybos atrodo išvaizdžiai: veja, gėlynai, didelis kiemas, tvarkingi garažai, ūkiniai patatai, išrikiuoti traktoriai ir padargai.

· Kaimai atrodo geriau nei Lietuvoje, nes daug naujų ir atnaujintų namų.

· Ūkiai nėra labai stambūs. Ryte prie kai kurių namų stovi po vieną du bidonėlius pieno pridavimui.

· Matėm pomidorų, paprikų, krapų, rozmarino laukus.

· Augina tabaką. Šiuo metu kaip tik skina jo lapus ir džiovina “pusantraaukštėse pirtukėse”.

· Oras netikėtas: pirmos 12 dienų labai karštos ir saulėtos. (Nežinom tiksliai, kiek karščio, bet vieną dieną elektroninis tablo pakelėje rodė 36 laipsnius karščio; įsigudrinom keltis 4.30, kad mažiau kepintų saulė.) Kitos dienos- šaltos ir lietingos- Jurga išsitraukė pirštines.

· Maistas nė velnio čia ne pigesnis, nebent mėsa. Na, žinoma, mes tik per kaimus važiuojame, gal didelese parduotuvėse ir geriau...PVM daržovėms 3%, mėsai ir duonai- 7%, čipsams ir alui 22%.

· Parduotuvės atsidaro 6.30, baigia darbą apie 8-9 vakaro.

 Nepagarbiai su duona čia elgiamasi. Duonos kepalai suversti i dėzes be jokių maišelių. Etiketės klijuojamos tiesiai ant kepalo plutos, nuo kurios pačiam tenka tą lipduką peiliu krapštyti.

Kuo labiau į pietus, tuo labiau negendančiu produktu tampa kiaušiniai. Labai jau Pietų Ameriką primena...

Foto pastebėjimai iš Lenkijos

|2 comments

 

Šitas šunėkas pas mus atbego vakare ir visą naktį pramiegojo atrėmęs šoną į mūsų palapinę.

Nei čia statu, nei ką, tiesiog ant tų keliukų, kuriais važiuojame retai tokių ženklų pasitaiko.

Panašu į rudenį, tačiau tai ankstyvas vienos iš tų labai karštų dienų rytas ir visi pakraščiai padūmavę.

Tabakas

1000 kilometrų atšventėme išsivirdami flakų sriubos. Tai labai paprasta: parduotuvėje nusiperki kžzką panašaus į šaltieną, supakuotą kaip dešra, pasišildai ir viskas. Buvo skanu.

Tas diedukas- kempingo sargas, kiti du - belgai muzikantai. Kaip šauniai jie grojo! Repertuaras labai įvairus, nuo rusiškų čestuškų iki itališkų klasikinių operų. Diedukas dar ir itališkai dainuoja. Vakare kūrė laužą, prie kurio susirinko dauguma kempingo gyventojų ir diedukas dar šį tą iš savo repertuaro pagrojo.

Lenkijos keliukai

|3 comments

Žiūrint į žemėlapį matėsi, kad Lenkijoje kelių nestinga, bet kad dauguma mažutėlių keliukų kurie net neturi numerio yra padengti “euro” asfaltu, nesitikėjome.

Jau artėjame prie Liublino, bet iki šiol sėkmingai pavykdavo išvengti pagrindinių 8 ir 19 kelių (išskyrus kokius 12 km per upę Bug). Retai važiavome ir 687, 812 ir panašiais trimis skaičiais pažymėtais keliais. Dažniausiai vinguriuodavome pro miškus, laukus, sodybas retai važinėjamais keliais. Smagu, kai galime važiuoti vienas šalia kito, jei jau ne viduriu kelio, tai savo dešiniaja puse. Šiais keliukais mašinos aplenkia palikdamos pakankamai erdvės.

Neįtikėtina, kad tiek vietinės reikšmės keliukų asfaltuota. Tačiau, čia irgi veikia Merfio dėsniai. Vos tik Tomui prasitariau, kad abejoju, ar šiuo keliu per dieną bent 10 mašinų pravažiuoja, keliukas iškart pavirto žvyrkeliu. O dabar šiuos tobulus keliukus aprašius puslapyje, jų turėtų gerokai sumažėti. Panašu, kad taip gali ir atsitikti, nes iki šiol buvusi tobulai lygi Lenkija pamažu turėtų kalnuotis, o kalnuose, akivaiždu, keliukų bus mažiau.

Nors nuotraukose daug žvyrkelio, jo buvo tik kokie 10 procentu. Senuose kaimuose pasitaikydavo ir akmeninio grindinio.

Pirmosios dešimt dienų

|2 comments

Iš Pakalnių išvažiuoti buvo sunku. Keliukai pažįstami, čia važiavom, čia kalbinom dieduką, čia pirkom ledų, čia suėjo 500 km su pirmaisiais dviračiais. Bet palengva vėjas prapučia sentimentalias mintis, imame dairytis, grožėtis, fotografuoti. Gražu čia Lietuvoje. Drugelių sezonas, nes keliukai vietomis tirštai aptūpti drugelių.

Kaip man patinka, kad čia žmonės "santūriai" nepastebi mūsų apkrautų dviračių.

Kaimelių pasitaiko ir kiekviename stojame prie parduotuvės.Tomas eina į vidų o aš lieku prie dviračių lauke. Grendalėje du jau kiek suskystėję dėdulės pradeda mane kalbinti rusiškai - užsienietiškai, kad suprasčiau. Pereinam prie lietuvių kalbos: "Iš toli matyt, padangos kaip sudilę"- pakomentuoja vienas. Kitam kaimelį žmogus ranka parodo kur dviračius galėtume pasistatyti, matyt jokia užsienietiška kalba nešauna į galvą.

Lietuvos Lenkijos pasienį kertam žvyrkeliu. Lenkija pasitinka draugiškai. Keli kilometrai gero žvyrkelio, o toliau pasakiškai lygus asfaltuotas keliukas. Liuks, kol nepasukome (nors mus ir bandė atkalbėti) į keliuką per pušyną, 17 km smėlio. Vieną trečdalį važiavome smagiai, kitą varėme kaip trasoj per lenktynes, o likusį trečdalį stūmėmės nes smėlio "iki kelių". O paskui vėl pasakiški lygūs asfaltuoti keliukai. Žmonės draugiški mielai pripila vandens, dar ir viena kita savo daržo gėrybe pavaišina.

Pakalniai - nakvynė miške 10 km iki Narew upės 470 km