Pirkinių sąrašas pamažu trumpėja, o su juo dilemos „kurį pirkti“ nyksta. Pavyzdžiui, pirkti maksiminį ciklopą už 12 ar rimtesnį už 120. Ankstesnis maksiminis atlaikė Monblaną, Beluchą ir Pietų Ameriką. O gal ir dar kartą pasisektų? Naivu tikėtis? Imsim ir už 12, ir už 120.
Arba ta riba tarp „būtų miela“ ir „reikės vežti“. Galvojam apie radiją. Klausytume meliodijų ruošdami vakarienę arba vakaro skaitinių kokia nesuprantama kalba lietuj barškinant palapinės tentą. Nusėdus elementams išluptumėm iš ciklopo ir radijuša atlaikytų dar kokį vakarą kitą iki parduotuvės. O jeigu dar prisukamą radiją radus... Bet apžiūrime parduotuvėje ir vėl padedame į vietą. Didelės ir įtartinos. Ne į kalnus einam, užsinorėsim, pakeliui nusipirksim.
Na, bet čia smulkmenos. Svarbiausią dalyką - dviračius - turime. Ačiū Ramunei ir Dariui iš „Sporto gamos“, be jų pagalbos tokių prabangių dviračių tikrai nebūtume įsigiję. Tikrai daug širdies, darbo ir kūrybos įdėjo.
Taigi, dviračiai – nauji, palapinė – nauja, kad tik kelionės džiaugsmo nepritrūktų. O tas kelionės džiaugsmas lakus ir sunkiai įtakojamas dalykas. Ar saugiai jautiesi? Ar šypsosi tau žmonės? Ar geros naujienos iš namų? O iš banko? Ar šviečia saulė? Ar skrandis priima vietinę egzotiką? Ar peizažas džiugina? Tikimės, kad dauguma atsakymų bus „taip“.