Šešios dienos prie jūros

Išvažiavę iš paskutinės nakvynės vietos neskubėjome, iki kito taško mums buvo tik kokie 30 kilometrų, kelias buvo gan gražus, lygus, ėjo jūros pakrante, kurią dažnai gožė didžiuliai viešbučiai. Nusipirkome po bagetę, dar sustojome pakelės kavinėje sriubos, o pamatę keliuką link jūros pasukome pasižvalgyti. O keliukas atvedė iki pat vandens, priekyje ilsėjosi iškelti bliūdai-laiviūkščiai ir greta stovėjo paprastas viešbutėlis, visai nedarantis prie gretimų pakrantės super duper kompleksų. Viešbutėlis plokščiu stogu stovėjo tarsi prasmegęs tarp kopų, priešais plačias paradines duris buvo išneštos kelios patogios kedės ir staliukai. Ir nors buvo tik pusė vienuolikos ir iki mūsų tos dienos tikslo Hoi An miestelio dar kokie šeši kilometrai, prikalbinau Tomą nueiti pasiklausinėti. Kaina tiko, šeimininkai labai mieli pasirodė, tad, netikėtai patys sau, pasilikome... šešioms dienoms.
















Spėčiau, kad šie trys turistukai nesenai prasinešė pro Hoi An miestelio, pasižymėjusio siuvyklų gausa, parduotuves.













Pakrantėje atšventėme kelionės tūkstantadienį.



7 komentarai:

Unknown rašė...

o kada baigsite?

Anonimiškas rašė...

1000 dienų ant dviračio! Jūs pakvaišę pačia teigiamiausia ta žodžio prasme :))

Anonimiškas rašė...

Na matau, kad kelionė ne iš brangiųjų, bet 1000 dienų kad ir po 10USD dienai - 10000, o nedirbant, ir nedirbus anksčiau, nebent tėveliai užmeta.
Pats kelis kartus per metus nuskrendu po pora savaičių ir labai kukliai gyvendamas kaskart po 4-5 tūkstančius litų palieku.

Jurgita ir Tomas rašė...

Malonu, kad mus skaito ir komentuoja net ir tie, su kuriais asmeniškai nesam pažįstami :)
Teisingai pastebėjote, kad kelionė nebuvo iš prabangiųjų financine prasme. Didžiausia prabanga, kurią sau leidome - laikas, praleistas kartu, laikas, kai gali sustoti ir apsidairyti aplinkui. Mums pasisekė, kad turim tėvelius, kurie musų atkakliai laukė ir palaikė. Tačiau norim išsklaidyti bet kokius mitus apie pinigus - keliavome už savus pinigus, kuriuos patys užsidirbome. Ir norime padėkoti "Sporto gamos" kolektyvui, kurie dalinai parėmė įsigyjant dviračius.

Anonimiškas rašė...

Pinigų kiekis kelionei ir kaip juos saugiai pasiimti (kortele ar grynais, ar prašyti artimųjų reguliarių perlaidų?) tikrai aktualus planuojant panašią kelionę. Aš negaliu ryžtis važiuoti tiesiog dviračiu, todėl manau prie jo prisegti vidaus degimo variklį ir ekstra atveju važiuočiau benzinu, sutaupyčiau laiko ir daugiau aplėkčiau. Todėl ir domiuosi finansine puse ilgos kelionės. Šiaip esu buvęs Tailande - lėktuvu, autobusu, traukiniu, pėstute, laivu, ilgam sustoti nelabai ir traukia. Judėjimas - jėga.

Anonimiškas rašė...

Visada labai įdomu skaityti komentarus žmonių, kuriems judėjimas -jėga.Pagarba visiems keliaujantiems.

kurakysmato rašė...

Šaunuoliai jūs! Sekėme jūsų kelionę, gražios nuotraukos ir labai geras rašymo stilius, bei taiklios pastabos! Būdami kai kuriose šalyse pagalvodavome lygiai tą patį.. Dabar patys sėsime ant dviračių :)

Rašyti komentarą